Diktatorius Aliaksandras Lukašenka surengė dar vieną parodomąjį spektaklį – nedėvėdamas kaukės įžengė į Minsko klinikinę ligoninę, kur neva gydomi koronaviruso pacientai. Pasitinkančiai gydytojai jis ranką spaudžia be pirštinės ir be kaukės.
Tačiau pirštinių A. Lukašenka neužsimauna ir keliauja pasidairyti po skyrių, kuriame neva gydomi 63 pacientai. Pandemiją „koronapsichoze“ vadinęs ir virusą gydyti raginęs degtine, darbu ir pirtimi, A. Lukašenka giria savo gydytojus. Ir sako, kad jo medikai dar ir kitoms šalims pagelbėti galėtų, pavyzdžiui Lenkijai.
„Tik žmoniškai pasakykite, jums reikia? Mes jums atsiųsime brigadą, mes jums padėsime“, – sako neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Tačiau bene labiausiai abejotinas vaizdelis, kur A. Lukašenka bendrauja su pacientais, juos liečia, apžiūri jų plaučių nuotraukas. Tačiau čia jis parodo, kad nėra visiškai atitrūkęs nuo realybės – dar žino, kad šalį drebina prieš jį nukreipti protestai.
„Žmonės, kurie persirgo, daugiau niekada nebeprotestuos“, – pasakoja A. Lukašenka.
Tuo metu Prancūzijoje, Marselyje kaip tik vyksta protestai. Keli tūkstančiai restoranų, kavinių, barų ir naktinių klubų savininkų ir darbuotojų piktinasi tuo, kad nors Prancūzija nuo rytojaus ir švelnina karantiną bei leidžia atsidaryti parduotuvėms, teatrams ir kino teatrams, jų darbovietės geriausiu atveju atsidarys tik po beveik dviejų mėnesių.
„Mus pamiršo. Aš ne prieš kino ir kultūros erdvių atvėrimą. Tačiau kai sužinojau, kad savo restoraną atidaryti galėsiu tik sausio 20-ąją, manau, čia kažkas negerai“, – teigia restorano savininkas Jean Avarello.
Audinių fermoje apsilankiusi Danijos ministrė pirmininkė apsipylė ašaromis. Ji asmeniškai atsiprašė už tai, kad prastai suvaldė krizę, kai audinių fermose aptikus mutavusį koronavirusą, vyriausybė nurodė sunaikinti apie 17 milijonų šių kailinių žvėrelių.
„Susitikau su tėvu ir sūnumi, patyrusiais audinių augintojais. Per labai trumpą laiką buvo sunaikintas visas jų darbas. Jiems buvo emociškai sunku. Atleiskite. Man taip pat“, – kalbėjo Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Ne kokios naujienos ir iš Europos slidinėjimo kurortų, kurie dar metų pradžioje tapo koronaviruso židiniais, padėjusiais virusui pasklisti po visą žemyną. Tad dabar artėjant žiemai ir šventėms, tačiau virusui taip ir nesitraukiant, šalys sprendžia ką daryti – uždaryti slidinėjimo kurortus, ar ne. Vokietija siekia, kad kurortai neatsivertų bent iki sausio 10 dienos.
„Bandysime pasiekti susitarimą, kad visos Europos šalys uždarytų slidinėjimo kurortus, bet tai nebus labai lengva, ypač pasiklausius, ką kalba Austrija“, – sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Austrija tvirtina, kad žiemos turizmas jos ekonomikai yra gyvybiškai svarbus, todėl slidinėjimo kurortų uždaryti neketina. Prancūzija švenčių laikotarpiu kurortus ketina atverti, tik slidininkų keltuvai liks išjungti. O Italijos premjeras pritaria A. Merkel ir ragina slidinėjimo sezoną atidėti. Italų verslininkai sako, kad žiemos laikotarpiu jie suneša apie 60 procentų pelno, tad jei negalė atsidaryti, bankrutuos.
„Iš tų 60 procentų apie 30 procentų pelno surenkame vien per Kalėdas ir Naujuosius metus. Mes kalbame apie 7 milijonus čia apsilankančių žmonių per šventes“, – pasakoja verslininkas Giani Battiola.
Beje, kurortų atidarymui prieštaraujanti Vokietija paskelbė, kad bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje perkopė milijoną. Ir nors apie karantino švelninimą per šventes prakalbo Prancūzija bei Jungtinė Karalystė, A. Merkel kad Vokietijoje suvaržymai galios iki sausio pradžios. Tai reiškia, kad didžiausioje Europos ekonomikoje ir toliau nedirbs restoranai, barai, sporto ir kultūros įstaigos, tačiau darbą tęs mokyklos ir parduotuvės.
