Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus.

REKLAMA

Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas. Specialistai aiškina, kad savo lytinio tapatumo nerandančių paauglių per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo 25 kartus.

Su moksleiviu Benu susitikome pasivaikščioti ir pasikalbėti už Vilniaus. Tiesa, vaikinas dabartinį savo vardą nori nuslėpti, kaip ir tikrąjį, moterišką vardą, kuriuo jį pavadino tėvai. Benas sako, kad yra translytis ir biseksualus. Jis gimė moteriškos lyties, bet identifikuoja save kaip vaikiną, kurį traukia ir merginos, ir vaikinai. Benas, kuriam neseniai sukako 18, pasakoja, kad jau būdamas vaikas labai nemėgo rengtis suknelėmis, o dabar keičiasi dokumentus ir svarsto apie lyties keitimo operaciją.

REKLAMA

„Supratau gal 12-13, o kalbėtis su labai artimais draugais tada ir pradėjau, bet taip labiau viešiau nuo 16-olikos maždaug, kai jaučiau, kad pakankamai palaikymas ir kad aš tikrai žinau ir išsiaiškinau save“, – sako translytis Benas.

O aštuoniolikmetė moksleivė Renata priskiria save non-binary lytinei tapatybei – vadinasi, ji nėra nei vyras, nei moteris ir nepriklauso jokiai lyčiai. Renata pasakoja, kad niekada nesijautė moteriška ir visą laiką jautė, kad gyvena ne savo kūne, tarsi būtų įvykusi kokia genetinė klaida. Kadangi Renata nepriskiria savęs jokiai lyčiai, jos nei romantiškai, nei seksualiai netraukia nei vyrai, nei moterys.

„Visai neseniai per pristatymą anglu aš pasisakiau, kad aš esu non binary ir kad reiktų gerbti visas lytis“, – kalba nepriskirianti savęs jokiai lyčiai Renata.

Kai kalbinome Bear slapyvardžiu save įvardijančią mokinę, ji tądien jautėsi kaip vaikinas. Bear yra gender fluid lyties – tai yra žmogus, kurio lytis keičiasi. Bear vieną dieną jaučiasi kaip vyras, kitą – kaip moteris, trečią – nei tas, nei anas. Tai priklauso nuo dienos, savaitės, mėnesio ir nuotaikos ir gali užsitęsti kelias valandas ar savaites.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai jautiesi kaip moteris, tai puikiai jautiesi, taip, kaip esi, na ne tai, kad puikiai, bet aš tiesiog nesu labai patenkintas žmogus savo kūnu, bet jaučiuosi daug patogiau kaip esu, o kai jautiesi kaip vyras iš karto atsiranda toks noras ir turėti barzdą, ir žemesnį balsą, ir krūtinės atsikratyti. Kai, pavyzdžiui, jaučiuosi labiau vyriškiau arba kažkas per vidurį labiau rengiuosi taip, kad paslėpti visus kūno iškilimus, kaip, pavyzdžiui, krūtinę arba deduosi sportines liemenėles, kurios iš tikrųjų labiau suploja tą krūtinę ir ji būna lygesnė. Taip aš turiu susigalvojus specialią šukuoseną, kurią sukėlus plaukus, atrodo lyg vaikino šukuosena“, – sako kintamosios lyties atstovė Bear.

Kad mokyklose tarp bręstančių paauglių atsiranda naujas reiškinys – lyties tapatumo paieškos pastebėjo ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius. Tai tampa populiaru tarp 7-8 klasių moksleivių. 30 metų mokykloje dirbantis Rimantas Remeika su konkrečiu atveju, kai paauglys sako esantis priešingos lyties ir prašo jį vadinti kitu vardu, susidūrė pirmą kartą. Pasak direktoriaus, kaip padėti mokiniui išspręsti šią problemą nustatytų metodų nėra, o atvejis išties rimtas.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmogus sako, aš žinau, kas aš esu. Visą laiką žinojau. Aš visą laiką norėjau ir esu tuo, kuo esu reiškia. Anksčiau aš nesupratau. Dabar aš skaitau literatūrą, aš matau, kas vyksta ir kad tai yra normalu ir aš norėčiau, kad jūs pakeistumėt mano dokumentus“, – teigia Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

O homoseksualių, translyčių ar savo tapatumo ieškančių paauglių yra ne vienoje mokykloje. Iš 25 apklaustų Vilniaus moksleivių, beveik pusė jų turi tokių bendraklasių, draugų ar pažįstamų:

„Pažįstu tokių žmonių. Yra pora draugų, kurie gal dar ne taip oficialiai, bet mūsų draugų tarpe mes viską apie juos žinome ir viskas yra dėl to gerai.“

„Mums nelabai svarbu. Jis buvo transas, nu ir ką? Paprastas draugas liks mums.“

„Man rodos ir gi yra biseksualus draugas, bet dėl lesbietės tai tikrai žinau.“

Anot psichologų, tai emocinę kančią ir gilų konfliktą su savimi, savo kūnu, artimaisiais ar bendraamžiais patiriantys paaugliai. 75 procentai savo lytinės tapatybės ieškančių jaunuolių, remiantis suomių statistika, patiria nerimą, serga  depresija ar turi autizmo spektro sutrikimų. Norėdami atrasti savo lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją, kai kurie paaugliai įsikūnija ir peržaidžia knygų ar filmų personažus, jų lytis, o kai kurie eksperimentuoja ir realybėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasimatymai su įvairios lyties žmonėmis. Filmai, žaidimai, knygos. Nu vat tokie. Bent jau kiek aš žinau. Man visko ir gi nepasakoja. – O kiek metų tai merginai buvo? – Berods, 13. – Bet ji tiesiog išbandė, susitikinėjo ir su merginomis, ir su vaikinais? – Nu ten pasibučiuoja, žiūri, kas ten vyksta. Drugeliai tie yra ar ne“,  – komentuoja socialinis psichologas Edvardas Šidlauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį, anot gydytojo – psichiatro Gintauto Vaitoškos, lytinės tapatybės ieškančių paauglių padaugėjo 25 kartus. Remiantis Didžiosios Britanijos Tavistoko klinikos statistika, 2010-aisias dėl lyties tapatybės problemų kreipėsi 100, 2018-2019-aisiais 2500 jaunuolių.

Medicinoje yra žinoma lyties disforija vaikystėje, kuomet berniukas nori būti mergaite arba atvirkščiai. Tačiau tokie atveji itin reti, nesiekiantys nė 0,1 procento. Tad daugelis dabartinių jaunuolių neturėjo šitos problemos vaikystėje ir tai susiję ne tik su psichologinėmis problemomis, bet ir dabartine mėgdžiojimo kultūra. Mokslininkai aiškina, kad įtakos tam turi ir kasdien visur skambanti gender – lyties ideologija ir labai paveikia informacija randama internete, kuri skelbia, kad problemą galima išspręsti pakeitus lytį.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu tau kažkas negerai, gal tu ne tos lyties, gal reikia pakeisti lytį ji yra labai paveiki, dėl to, kad tas jaunuolis, kuris ima galvoti ta kryptimi, jis yra sveikinamas. Sako tu šaunuolis, viskas gerai, tu pasikeisk, bus labai viskas tvarkoj“, – teigia gydytojas-psichiatras Gintautas Vaitoška.

„Biologijos per psichologiją, per kultūrinę įtaką nepakeisi. Nu nebus taip, kad žmogus tapo homoseksualus pažiūrėjęs kažkokį tai filmuką. Visiška nesąmonė yra. Kai kurie vat to bijo, kad knygučių kažkokių negalima rodyti. Priešingai tai yra, kaip tik platesnis meniu, alternatyvų parodymas ir neurozių išvengimas“, – sako E. Šidlauskas.

Blogiausia, anot kai kurių specialistų, kad bręstant paaugliams noras keisti lytinę tapatybę gali būti tik savojo identiteto paieškos, kurios konkrečiais veiksmais, eksperimentais ar net lyties keitimo operacijos gali sukelti blogas ar net traumuojančias patirtis. O pradėjus pasirengimą operacijoms ar net jas pasidarius ir vėliau persigalvojus turi negrįžtamų pasekmių, tokių kaip nevaisingumas.

Nustokit skalambyt apie lyčių lygybę. Paauglių psichiką greit pažeidžiama. Dėl to skalambijimo kalčiausia laisvės partija, vaiko teises, nuprzusi Šakaliene ir panašūs.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų