Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos.
Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins. Esą plastikiniams maišeliams tiesiog per mažai alternatyvų.
Nors mandarinai turi storą vaisių apsaugančią žievelę, ponia Nijolė juos vis tiek krauna į maišelį. Ir pasiteisinimų tam turi ne vieną:„Išsibarstys viskas. Pandemijos metu negerai, užkratas gali prikibti.“ Nijolė neslepia – kiek tokių lengvų maišelių sunaudoja, nė neskaičiuoja: „Vienas, du trys. Trys. Dar saldainių noriu pasirinkti.“
O Svetlana čia pat rodo kitą pavyzdį – jokių plastiko maišelių. Tik daugkartiniai medžiaginiai. „Naudoju, dar yra, ne tik vienas. Jeigu trūks – Kodėl? – Gamtą saugome. Mano vaikai, anūkė ekologė, tai neleidžia“, – sako moteris.
Būtent tokiu keliu – plastikinius maišelius keisti medžiaginiais ar daug greičiau suyrančiais popieriniais – jau seniai ragina eiti gamtosaugininkai. Tačiau progresas ne toks jau greitas ir valdančioji Laisvės partija užsimojo griebtis įstatymo – drausti prekybos vietose lengvus plastikinius maišelius dalyti nemokamai.
„Labai keistai atrodo, kai daugkartiniai maišeliai parduodami, o vienkartiniai kabo šalia už dyką. Jų naudojama tikrai daugiau negu reikėtų, turime pavyzdžių iš kitų šalių, kur panaikinus tokią išimtį naudojimas sumažėjo net 70 procentų“, – teigia Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis.
Kaip pavyzdį Kasparas Adomaitis pateikia Estiją – ten vienas prekybos tinklas penkiais centais kiekvieną tokį maišelį apmokestino pernai. Ir nuo to laiko į aplinką esą nepateko 6 tonos plastiko.
„Įstatyme nėra kaina nurodyta, tai bus prekybos centro pasirinkimas. Pavyzdys kitose šalyse rodo, kad tai gali būti 5 centai ar panašiai“, – sako K. Adomaitis.
Taigi tektų arba keisti įpročius ir neriebius, netepančius produktus į krepšelį krautis be maišelio, arba pradėti skaičiuoti, kiek maišelių pasičiumpame. Ir už juos susimokėti. „Nebent simboliškai po vieną centą. Bet po penkis neverta“, – kalba Nijolė.
Dalis pirkėjų mokėti visai nenori ir įstatymo nauda netiki: „Nuo to sumažės naudojimas? Nemanau. Tegul gamina tokius, kuriuos galima perdirbti. Bet be maišelio neįsivaizduoju, į savo krepšį dėtis?“
Kiti susimokėti neprieštarautų:
„Keliais centais – ką darysi. Gal mažiau naudotų.“
„Reiktų neteršti gamtos, be abejo. Reiktų kitus maišelius naudoti, gal popierinius.“
Nemokami maišeliai tik sudaro įspūdį, kad jie nekainuoja. Iš tiesų jų kaina įskaičiuota į visų prekių kainodarą. Taigi, faktiškai už maišelius pirkėjai sumokėtų dukart.
„Tas sprendimas skirtas tam, kad pagaliau pamatytume tikrąją kainą, nes jis turi kainą. Jūs tiesiog sumokate, nematote. Dėl to atsiranda begalinis noras paimti daugiau, įsidėti vieną bananą“, – komentuoja gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė.
Storesni plastikiniai maišeliai jau senokai kainuoja apie 15 centų. Tačiau, tinkamai rūšiuojant, juos galima perdirbti, o, kaip aiškina gamtos tyrimų centro doktorantė, net ir išrūšiuoti ploniausi maišeliai tampa tik tūkstančius metų nesuyrančiomis šiukšlėmis, kurių pilni vandenynai, miškai ir net laukinių gyvūnų ar žuvų skrandžiai.
„Didžiausia problema su perdirbimu yra ta, kad tu turi sunaudoti gerokai daugiau energijos, kad perdirbtum negu pagamintum naują. Todėl rinkoje nėra jokio poreikio jo perdirbinėti. Teoriškai galime tai padaryti, bet praktikoje tai neįmanoma“, – teigia R. Tumaševičiūtė.
„Yra toks juokas, kad evoliucija ir gamta per milijonus metų sukūrė savo pakuotes. Obuolys turi savo žievelę, bananas turi savo žievelę. Tai yra pakuotės, kurias sukūrė gamta. Labai kvaila mums jas dėti į dar vieną pakuotę“, – sako pakuočių vystymo specialistas Juozas Baranauskas.
Tiesa, Seimo opozicija už valdančiųjų iniciatyvą balsuoti nenusiteikusi.
„Pirkti brangesnę prekę vien dėl to, kad kažkoks politikas sugalvojo, tikrai nėra atsakinga“, – sako valstietis Kęstutis Mažeika.
„Žmonės daugiau susimokės už maišelius, bet nebus sprendžiama problema. Jei žmogus neturės alternatyvos, kur dėti produktą, normalu, kad jis naudos tą patį plastikinį maišelį, tik už jį sumokės ir pinigai keliaus prekybininkams“, – kalba socialdemokratas Linas Jonauskas.
Kai kurie prekybos tinklai apmokestinti lengvus maišelius neprieštarautų.
„Kiek galėtų maišeliai kainuoti, dar tikrai nesame svarstę. Tačiau esame patys prieš metus ėmęsi iniciatyvos – jau dabar prie vaisių ir daržovių naudojami daugkartinio naudojimo maišeliai. Pardavimai tokių maišelių auga. Tai reiškia, kad nemažai žmonių daliai rūpi tvarumas“, – komentuoja „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
Kiti svarsto, kad privalomas mokestis nebūtinas, esą pirkėjai ir šiaip vis dažniau renkasi tvaresnes pakuotes. Bendros pozicijos prekybininkai dar neturi.
„Šitas projektas registruotas tik šiandien, tačiau pati idėja su mumis nebuvo aptarinėta ir šiandien dar neturime bendros asociacijos nuomonės dėl šito teisės akto projekto“, – teigia prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Dėl siūlymo dar turės balsuoti visas Seimas. Laisvės partija siūlo ir kitų naujovių – uždrausti higienos ir kosmetikos produktus su šveitikliais ar blizgučiais, kuriuose yra mikroplastiko.
