Žmonės apie nevalytą kaminą prisimena, kai krosnis jau sunkiai kuriasi ar kyla pavojus. Tuomet skubiaI ieško kamInkrėčio, deja, dabar gero meistro tenka laukti ir mėnesį.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kaminus valyti geriausia iki šildymo sezono pradžios
„Per daug, matyt, buvau atidaręs ugnies padavimą, ir staigiai žiežirbos ir užsidegė, labai greitai, o kaminas buvo seniai valytas“, – pasakojo kėdainietis Juozas.
Juozas su siaubu prisimena prieš keletą metų užsidegusį kaminą. Laimė, tragiškų pasekmių išvengė, bet kaip reikiant išsigando. Nuo to laiko kaminą stengiasi vis išvalyti.
„Kas pusmetį išsivalau pats, bet dabar, kai jau amžius, tai nelabai pajėgus“, – sakė kėdainietis Juozas.
Tad ieško kaminkrėčio paslaugų. Pas senolį atvykęs Tadas vikriai užsiropščia ant namo stogo. Kelios pasiruošimo akimirkos ir darbas užverda.
9 metus kaminkrėčiu dirbantis Tadas sako, darbo į valias. Kol kas pluša Kėdainių ir Jonavos rajonuose, bet ateity žada plėstis. Jis pastebi, kad daugelis apie kamino valymą prisimena, kai jau net nebeužsikuria krosnies ir turi šalti arba kyla didžiulis pavojus. Vyras savo klientus bando paprotinti – susitvarkyti iki kūrenimo sezono.
„Mano klientų ratas didelis, kur aš kalbinu. Nelaukit rudens, pavasarį išsivalykim ramiai, pasišvilpaudami, ir man paprasčiau, nes nuovargis savo padaro ir žmonėms nereikia tiek laukti, nes tenka ir po mėnesį laukti, nes darbo daug“, – pasakojo kaminkrėtys Tadas Lagunovičius.
Kai kaminas valomas periodiškai, ir suodžių mažiau, ir žmogus sutaupo. Itin užteršto kamino išvalymas gali siekti ir pusantro šimto eurų, o gal net daugiau.
„Atidirbu kiekvieną euriuką, kai paklausia kainos, sako, brangu, bet padarius darbą, pamačius suodžių kiekį, sako, kad adekvati kaina“, – aiškino kaminkrėtys T. Lagunovičius.
Kaminą reikia valyti kas kelis mėnesius
Štai ir pas Juozą Kėdainiuose suodžių bus keli kibirai:
„Tai derva nuo šlapių malkų arba nuo žemos temperatūros, tai užsinešimas negeras.“
Kaminkrėtys sako, čia dar mažai, ir dalijasi, kiek suodžių yra tekę ištempti iš seniai valyto kamino.
„Turėjau 18 kibirų iš kamino 11 metrų, tai čia rekordas“, – pasakojo kaminkrėtys T. Lagunovičius.
Besidarbuojant teko ir nemalonių patirčių – kartą gličia mase apsitraukė visi įrankiai: „Labai apsinešė įrankiai visi – kai nafta, žiauriai žiauriai.“
„Jie kūrena granulėm ir įmaišo žirnių, aš manau, kad nuo jų, nes žiemą kūreno tik žirniais, ir pradėjus valyt, man viskas ėmė strigti, traukiu šepečius, o žiūriu... Vadinau net nafta, ten baisi situacija“, – pasakojo kaminkrėtys T. Lagunovičius.
Tad ir kaminkrėčiai, ir ugniagesiai pataria – kas kelis mėnesius valyti kaminą, o kūrenimui rinktis tinkamą kurą: sausas malkas, granules ar briketus, nors vis dar yra atvejų, kai į krosnį žmonės kiša bet ką.
„Atiduoda kūrenimui netinkamas medžiagas, plastiko atliekas, baldų atliekas, plokštes, kurios kūrenimui netinka dėl panaudotų medžiagų – dervų, klijų ir cheminių priedų. Tai padidina dūmingumą ir dūmtraukis užsiteršia“, – aiškino gaisrų tyrėja Miglė Kasnauskaitė.
Kokias klaidas dažniausiai daro malkomis kūrenantys lietuviai?
Ugniagesiai skaičiuoja, kad per šiuos metus vien Kauno apskrity pastatuose dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ar židinių kilo trečdaliu daugiau gaisrų nei pernai.
„Praėjusiais metais buvo tik 106 gaisrai, kai šiais metais 135, tas padidėjimas kelia nerimą. 54 atvejai – kai krosnys, židiniai, dūmtraukiai buvo sugedę“, – aiškino priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Andrius Eidimtas.
„Didžiausią nerimą kelia, kad žmonės neturi elementaraus supratimo, kaip atrodo tvarkingas įrenginys ir kaip jį reikia prižiūrėti“, – aiškino gaisrų tyrėja M. Kasnauskaitė.
Gaisrų priežastis besiaiškinantys tyrėjai sako aptinkantys ir nesandarių krosnių durelių, ištrupėjusių ar pažeistų kaminų, itin dažnas pažeidimas – medinės konstrukcijos šalia kamino.
„Prisikaupia suodžių, dervų ir užsidega nuo mažiausios žarijos, užsidegę suodžiai sudaro labai aukštą temperatūrą, šiluma pereina į medines konstrukcijas, jos jei perdžiūvusios, joms užtenka 60–70 laipsnių, kad užsidegtų“, – aiškino gaisrų tyrėjas Dainius Abalmasovas.
Iš viso vien Kauno apskrityje šiemet kilo arti pusantro tūkstančio gaisrų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
