Paskambinęs į pagalbos liniją žmogus taip pat gaus praktinių patarimų, kaip susiplanuoti metimą, ką daryti, kad nesinorėtų rūkyti.
Rūko kone trečdalis lietuvių
Lietuvoje rūko kas trečias suaugęs žmogus. Rūkančių vyrų triskart daugiau nei moterų. Trys procentai rūko elektronines cigaretes. Iš rūkančiųjų, kaip rodo statistika, daugiau nei 70 procentų svarsto arba bandė mesti rūkyti.
„38 procentams tai pavyko atsikratyti šito įpročio, tačiau 35 procentai bandė tą padaryti ir nesėkmingai“, – TV3 Žinioms sakė laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian.
Anot specialistų, mesti rūkyti yra sunku, nes 80 procentų rūkančių žmonių turi fiziologinę priklausomybę nuo nikotino, o kai metant rūkyti jo ima trūkti, tą pačią ar po kelių dienų žmogus pradeda jausti stiprius abstinencijos simptomus.
„Iš pradžių buvo tos vadinamos „lomkės“, bet tai vėlgi eidavo viskas iš smegenų, vat kažką darai, reikia kažką paimt, parūkyt, apsiramint“, – apie bandymą mesti rūkyti ir pojūčius metant sakė kalbintas vilnietis.
„Padidėja nerimastingumas, nervingumas, susierzinimas, gali būti ir galvos skausmai, miego sutrikimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai“, – teigė psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė.
Kainuos 1,5 milijono eurų
Žmonės, norintys mesti rūkyti, nuo šiol gali skambinti numeriu 1819. Tai nauja pagalbos linija, kurioje dirbantys specialistai patars, kaip tą lengviau daryti, palaikys metant. Vienam žmogui numatytos 5 konsultacijos, kurių pirmoji gali trukti iki 45 minučių, kitos iki 20. Pirmiausia specialistas vertins pasiryžimą mesti rūkyti.
„Rūkymas kenkia ir aplinkiniams, ir man, kažkaip nusprendžiau dėl to atsisakyt, dėl vaiko, ir apskritai pastebėjau, kad šiuo metu labai brangu pasidarė.
Jei žmogus pasiryžęs neberūkyti, su specialistu nustatys metimo rūkyti dieną, aptars planą, kaip atsispirti rūkymui, ar reikia vaistų ir dar porą mėnesių vyks pokalbiai, kaip sekasi gyventi be tabako. Kaip tikina linijos kūrėjai, niekas rūkančiųjų nemoralizuos, o suteiks informacijos ir paneigs mitus.
Skambinti naująja linija gali sulaukę 16 metų nuo 11 iki 19 valandos. Savaitgaliais nuo 11 iki 14. Linijos kūrėjai tikisi per dieną sulaukti 2 tūkstančių skambučių. Kurdama šią liniją Lietuva atsilieka ne metus, o dešimtmečius – tokią pagalbą telefonu jau seniai teikia Skandinavijos šalys ir mūsų kaimynės. Lietuviška pagalbos linija per šešerius metus kainuos beveik pusantro milijono eurų.
„Didžioji dalis specialistų atlyginimams, jiems reikės mokėti ir pačios linijos išlaikymui, įrangos techninės, bet jinai sudaro mažesniąją dalį, deja, dabar trupiniais negaliu detalizuoti kiek“, – kas sudarys didžiąją išlaidų dalį sakė Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius.
Taip pat už šiuos pinigus planuojama sukurti mobiliąją programėlę metantiems rūkyti.
Visgi gatvėje kalbinti vilniečiai sakė nemanantys, kad ši linija bus veiksminga.
„Manęs nieks neįkalbės, nebent aš pats save tiktai“, – sakė apie 50 metų rūkymo stažą turintis vyras.
„Nemanau, kad padėtų tokia linija, nu, nebent pasikonsultuot, kaip siekt, jei tau nesiseka tas dalykas“, – svarstė neseniai pradėjęs rūkyti vaikinas.
Visą TV3 reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
