Esą kol kas pavasario – nė kvapo. O į žiemą išlindę pavieniai šaltakraujai pasmerkti mirčiai. Nes jiems, kaip ir kitiems miegantiems miško gyventojams, dar liko geras mėnuo iki nubudimo. Penkis, vos kelių dienų šerniukus sausio dvidešimt antrąją, prieš pat pusiaužiemį, įamžino medžiotojas Pavelas.
Mažylius Medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių rajono skyriaus pirmininkas aptiko prie didžiausio, Aukštaitijos nacionaliniame, parke Kretuono ežero.
„Taip vyko variminė medžioklė, buvau varyme ir sekiau šernų pėdomis, ir priėjau šernų lizdą. Nendryne suręstą, tipinį šernų lizdą, kokiuose šerno patelė atveda jauniklių. Tai buvo labai stebinantis radinys, kuris tikrai ne pagal metų laiką. Kai iššoko šerno patelė, abejonių neliko. Berliko tik užfiksuoti“, – pasakoja medžiotojas Pavelas Trusovas.
Paprastai šernai mažylius atsiveda kone pusantro mėnesio vėliau – kovą. Tad pamačius mažuosius, kaip juokauja švenčioniškis, šernų medžioklė ir pasibaigė. Medžiotojas tikina, kad tai – didelis netikėtumas, mat per penkiolika medžiojimo metų, taip anksti šerniukus jis matė vos tris kartus.
„Tai būtų normalu kovo mėnesį surasti šernų jauniklius. Nes tuo metu yra tipinis laikas“, – sako P. Trusovas.
Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas sako, kad anksčiau šernų patelės pirmųjų jauniklių sulaukdavo apie vasario vidurį. Mėnesiu anksčiau gimę šerniukai, medžiotojo teigimu, rodo tai, kad šernų gyvenimo ritmas sutrikęs. Anksčiau šernai subręsdavo ir rujodavo antrais gyvenimo metais. Dabar patelės palikuonių laukiasi ir dar nesubrendusios.
„Tačiau prieš 12-14 metukų viskas pradėjo griūti. Tai mes sakome dėl labai didelio šėrimo. Viliojimo ir taip toliau. Dėl modifikuotų produktų. Kadangi net ir žmogus pradėjo bręsti daug anksčiau nei buvo vadinamais smetoniniais laikais. Kada vyrai tik šešiolikos metų užsidėdavo pirmą kartą kelnes. Dabar viskas yra anksčiau“, – sako Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Šernų gyvenimą sujaukė ir beveik prieš dešimtį metų prasidėjęs, ir šernų populiaciją sumažinęs kiaulių maras. Tačiau šiomis dienomis gamtoje žmonės aptikę ir kitų neįprastų dalykų – sutikę vieną kitą ežiuką, varlę ar net žaltį. Alytaus rajone medžiotojai pastebėjo iš miego pabudusį ir tuoj pat maisto ėmusį dairytis barsuką.
„Jiems reikia apsiversti ant kito šono, nes žinot, šonkaulius skauda išgulėti tris mėnesius. Ant vienos pusės, tai jie išeina, prasimankština, jeigu randa, dar ką pavalgo. Medžiotojų maitinimosi vietose ir vėl grįžta į urvus laukti pavasario“, – sako Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Tačiau ir gamtininkai, ir medžiotojai sako – visi šie ženklai tikrai dar ne artėjančio pavasario pranašai, o veikiau anomalija. Tad sutikus pavienius gyvūnus, reikia pranešti gamtininkams.
„Jeigu varlės, reikia čia pat neatšildant, tik nesakykit, kad mes bijome varlių, varlių tikrai nėra ko bijoti. Ir nunešti kažkur, sakykime prakasti sniegą, kažkur yra ar lapai ar prie kelmo, yra duobutė, ten ją ir užberti“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Sutiktą ežį geriausia parsinešti į namus ir pranešti gamtosaugininkams. Mat patys gyviai tikrai neišgyvens. Nors žiema jau ir persirito į kitą pusę.
„Ir vos keli ženklai rodo, kad žiema jau ritasi į antrą pusę. Pavyzdžiui prasidėjusi lapių ruja. Lapės visos pasklido laukuose, iki to jų nesimatė. Jos ateina prie pat kelio. Tupi prie pat kelio spokso į automobilius, ko nebūna“ – pasakoja S. Paltanavičius.
O geriausias pavasario pranašas pasirodo yra pilkasis kiškis.
„Rujoja ir kiškučius veda nei per anksti, nei per vėlai. Tada, kai prieš saulę žolytė būna dviejų trijų centimetrų, žinant kiškio nėštumo laiką, kad tai 44 dienos, jeigu jūs dabar, vasario 10 pamatysit po laukus kiškius lakstančius didelėmis grupelėmis, ir žaidžiančius įvairius žaidimus, tai žinokite tiksliai, kad po 44 dienų, nei per anksti nei per vėlai tikrai bus sulytė, ir žaliuos žolė“, – sako R. Ribačiauskas.
Miškas taip pat išduoda, kad jau tuoj tuoj, storas sniego apklotas ims tirpti. Gamtininko rankose juodalskinio žirgynėliai rodo ženklus.
„Vyriški tie žirginiai. Jie kol kas kieti kaip akmenukai, ir greta yra moteriški, maži. Kol kas jie ramybės būsenoje, bet rudenį jų nerasite, reikės maždaug mėnsio ir priklausys kokie bus orai. Ir tada vyriškieji išspūra. Pradeda byrėti žiedadulkės“, – kalba S. Paltanavičius.
O tam reikia, kad termometrai rodytų mažiausiai penkis laipsnius šilumos. Tad belieka apsišarvuot kantrybe. Juk barsukas išpranašavo, žiema ilgai neužsibus.
