Plačiau apie tai, koks sprendimas ruošiamas dėl Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų vairuotojų bei kokio prezidento sprendimo galima tikėtis dėl kandidato į krašto apsaugos ministrus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo prezidento patarėjas Deividas Matulionis ir žurnalistė Jolantas Svirnelytė.
Tai koks likimas laukia Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų? Girdime, kad ties Šalčininkais yra apie 500 ir kas su jais dabar bus artimiausiu metu?
Na, Vyriausybėje apie tai tikrai rimtai svarstoma ir padarysime viską, kad mūsų vilkikai, tai yra Lietuvoje registruoti sunkvežimiai, grįžtų į Lietuvą ir tai yra vienas iš tokių svarbiausių uždavinių artimiausiu metu, nepalikti jų likimo valiai.
Ar dėl to yra tariamasi su Baltarusija?
Yra kalbamasi įvairiais kanalais ir tuo pačiu ieškoma sprendimo, kaip būtent per sienos perėjimo punktus įleisti Lietuvoje registruotus vilkikus.
Ir kaip dabar yra su dronais? Vakar Lenkijos premjeras rodė dronų nuolaužas, kurie buvo numušti Lenkijoje virš Lenkijos oro erdvės, ir sakė, kad esą jeigu koks rusų dronas įskris, tai jo laukia toks likimas. Kaip pas mus yra dabar su tais oro balionais, nes lenkai numušinėja, o pas mus jie skraido?
Tai pirmiausia dronai ir oro balionai yra skirtingas dalykas. Kaip nebūtų paradoksalu, droną numušti yra paprasčiau negu oro balioną dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai jie skrenda labai aukštai, jie neskleidžia šilumos, jų aptikti infraraudonaisiais spinduliais neįmanoma.
Be to, ir radijo signalo nesiunčia jokio, todėl tai yra tiktai radarų duomenys ir vizualus stebėjimas. Ir turint omeny, kad debesuotumas yra, galbūt jau ir pasikeitus situacija, bet prieš tai buvo tikrai stori debesys ir problemų buvo ir bus artimiausiu metu, bet mūsų kariuomenė kartu su Ekonomikos inovacijų ministerija aktyviai dirba, kad surastų efektyvius priešnuodžius naudojant pačias naujausias technologijas.
Bet tarkim kol kas mes dar neturime galimybių ar kažkokių tai būdų, kaip numušti tuos balionus?
Mes turime tam tikras galimybes, bet jų kiekis yra pakankamai ribotas. Turime suvokti, kad šaunamuoju ginklu maksimaliai į viršų galima pasiekti apie 2 kilometrus.
Be šaunamųjų ginklų yra ir kitos priemonės, yra labai brangios priemonės, kaip raketos, lėktuvai, sraigtasparniai, kurie galėtų būti naudojami, bet tai yra neadekvatu, todėl turi būti ieškoma pakankamai ekonomiškai nebrangių, bet veiksmingų priemonių. Kai kurios jau yra, bet toliau labai intensyviai dirba mūsų kariuomenė kartu su Ekonomikos irinovacijų ministerija, su mūsų verslu taip pat, su užsienio galimais tiekėjais.
Kokia situacija su oro uosto uždarymu, nes pastaruoju metu tie balionai pasirodo oro uoste ir yra uždaromi. Ar iš tiesų visada reikia juos uždaryti?
Sunku vertinti iš tikrųjų. Manau, kad labai gerai, kad yra tas sutarimas tarp „Oro navigacijos“ ir Oro erdvės kontrolės centru, ir dabar galima tikrai bus gerokai tiksliau nustatyti balionų skridimo kryptį ir ar jie skrenda virš Vilniaus, ar šalia Vilniaus ir turėtume suprasti, kad tai nereiškia, kad jau prie Vilniaus oro uosto esantis balionas ir tada uždaromas oro uostas. Yra tam tikros teritorijos, kurios yra uždaromos iš anksto tam, kad išvengtume galimų susidūrimų, o susidūrimai iš tikrųjų gali būti tikrai rimti ir žmonių saugumas yra labai svarbus.
Kaip su būsimu krašto apsaugos ministru? Laukiame, kada bus priimtas sprendimas, bet kažkaip jo nesigirdi. Kiek tikėtina, kad prezidentas visgi patvirtins jo kandidatūrą, nes girdim, neturi patirties nei politinės, nei gynybos srityje. Pagaliau jis turi tik bakalauro išsilavinimo laipsnį. Ar to iš tiesų užtenka, kad galėtų būti tokiu svarbiu metu, tokios svarbios srities ministras?
Pirmiausia, tai noriu pasakyti, kad mes turėjome savaitės pradžioj susitikimą ir kandidatas paliko tikrai neblogą įspūdį. Ir koks bus prezidento sprendimas šiandien, negaliu pasakyti, bet aš norėčiau tik, kad mes suvoktume, kad Lietuvoje, kai formuojamos Vyriausybės, yra du pasirinkimai: arba turėti politinę Vyriausybę, arba technokratinę Vyriausybę.
Šiuo atveju socdemai pasirinko būtent politinę ir kompetencijos ar patirties klausimą. Aš norėčiau, pavyzdžiui, paminėti pavyzdį: Vokietijos dabartinis gynybos ministras, kuris yra visiems gerai žinomas, gerbiamas Borisas Pistoriusas, jo ryšys su kariuomene buvo jo tarnyba 1981 metais Bundesvere. Daugiau jis jokio neturėjo ir turime puikų ministrą, tikrai įžvalgų.
Arba ta pati Ursula von der Leyen irgi buvo Vokietijos gynybos ministre, o prieš tai buvo šeimos ir socialinių reikalų ministre. Svarbu, kad būtų gebėjimas dirbti komandoje, kad komanda būtų stipri, kad suprastų visus geopolitinius iššūkius ir turėtų tam tikrų vadybinių gebėjimų, o patirtis vis tiek ateina. Jeigu yra toks politinis pasirinkimas, tai yra partijos pasirinkimas. Čia mes nepradėsime vertinti su termometru, koks tas kompetencijos lygis.
Ir kokia situacija dėl viceministrų krašto apsaugos ministerijoje? Ar jūs turite kažkokį pageidavimą, kad liktų tie senieji, ar jums tiktų, jeigu socialdemokratai atsivestų savo naujus ir lojalius partijai?
Mes laukiame iš ministro taip pat sąrašo viceministrų, apie kuriuos irgi kalbėsime.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Nx jiems ta jūsų meilė?
