Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Vienos įmonės skundžiasi negavusios valstybės paramos per karantiną, kitos įmonės paramą naudojo pirkdamos prabangius automobilius. Galbūt turite daugiau informacijos kaip dar jos leido pinigus?
Iš tiesų, mes matome, kad pandeminiais metais net 148 įmonės gavo valstybės paramą ir tuo pačiu metu už gautus mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė viršija 50 tūkstančių eurų. Net 32 įmonės, kurios gavo valstybės subsidijas, nusipirko tokius prabangius automobilius kaip „Ferrari“, „Lamborghini“ ar „Rolls-Royce“ markės automobilius.
Tokia situacija iš tiesų yra netoleruotina. Pasigilinus paaiškėjo, kad dalis įmonių ne tik gavo valstybės paramą, bet ir sumažino darbuotojams atlyginimus tuo pačiu metu, kai pirko prabangius automobilius. Kitos įmonės įsigudrino netgi gauti valstybės kompensaciją už lizingo įmokas. Taigi mokesčių mokėtojai, gydytojai, policininkai moka lizingo įmokas už prabangius visureigius, kuriuos įmonės registruojasi.
Taip pat matome, kad dalis tų visureigių, prabangių sportinių automobilių yra registruojami kaip krovininiai ir yra susigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Dabar atidžiai analizuojame naujus atvejus, kai įsigyjami prabangūs kateriai, vandens motociklai, burinės jachtos ir matome tikrai ne vieną pavyzdį įmonių, kai buvo pasinaudota valstybės parama ir įsigyti pramoginiai kateriai ar jachtos.
Tai dabar mokesčių mokėtojams ir valstybei padaryta žala bus kažkaip išieškota ir tie, kurie taip elgėsi, bus nubausti?
Jeigu būtų mano reikalas, aš surinkčiau visus poršus ir atiduočiau Valstybinei mokesčių inspekcijai, inspektoriams kaip motyvaciją, nes jų atlyginimai iš tikrųjų yra labai maži ir reikia pagalbos tiems specialistams, kad jie galėtų dirbti ir dirbtų dieną, naktį bandydami užtikrinti, kad turčiai, kurie stengiasi išvengti mokesčių, sumokėtų visus mokesčius taip, jog galėtume didinti mokytojams, gydytojams atlyginimus ir pensijas.
Šiandien turime didžiulę skylę biudžete – net 4 milijardų eurų. Mano giliu įsitikinimu, didžioji dalis to yra šešėlis ir vengiami mokesčiai.
Kai kas Lietuvoje bando skleisti kažką panašaus į paniką sakydami, kad mes be ekonominių ryšių su Baltarusija neišgyvensime, kad santykių pablogėjimą kiekvienas žmogus smarkiai pajaus per kišenę. Ar galėtumėte nuraminti visuomenę, kad tai tikrai nebus kiekvieno žmogaus kišenei juntamas nuostolis?
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad bendro vidaus produkto netekimai juodžiausiu scenarijumi yra iki 0,9 procento per tris metus. Mes skaičiuojame praradimus transporto sektoriuje maždaug iki 200 milijonų, vėlgi pabrėšiu – pačiu blogiausiu scenarijumi. <...> Aš sakyčiau, kad pačiu blogiausiu scenarijumi mes galime skaičiuoti kelis šimtus milijonų, bet tikėtina, kad to nebus.
Ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kaip nors prisideda skaičiuojant kuriuose sektoriuose sankcijos Baltarusijai būtų efektyviausios? Tokios efektyvios, kad baltarusių geri draugai Rusija negalėtų padengti tų nuostolių, kuriuos Baltarusija patirtų tuose sektoriuose?
Kiek aš save atsimenu viešojoje politikoje, tai mes kiekvienais metais prognozuodavome Baltarusijos bankrotą, bet Rusija vis įžengdavo ir juos sušelpdavo. Taigi tikėtina, kad taip atsitiks ir šįkart, tik tiek, kad kiekvieną kartą jiems reikia pridėti vis daugiau ir daugiau pinigų.
Patys jautriausi sektoriai yra naftos produktų eksportas į Europos Sąjungos šalis ir čia pati Europos Sąjunga gali pasigaminti tuos naftos produktus nukentėdama minimaliai, o Baltarusijai būtų suduotas labai rimtas smūgis jų ekonomikai.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
