Tiesa, baudžiamosios teisės specialistai tikina, kad Lietuvoje to įgyvendinti neįmanoma, neva dėl asmenų duomenų apsaugos. Be visa to, Lietuvoje jau keletą metų veikia uždaras, tik teisėsaugai prieinamas, pedofilų registras.
Įstaigos, dirbančios su vaikais, prieš priimdamos į darbą naują darbuotoją privalo tikrinti, ar jis nėra seksualinis nusikaltėlis. Tačiau pasirodo, realiai duomenų netikrina dauguma su vaikais dirbančių įstaigų.
Lenkijos ministerijos puslapyje yra paskelbtas seksualinių nusikaltėlių registras, kuriame pateikiami smurtavusių prieš vaikus vardai, pavardės, nuotraukos, gimimo metai, gyvenamoji vieta ir netgi nurodomi nusikaltimai, kuriuos padarė tas asmuo. Šiame registre yra virš 3 tūkst. nuteistų seksualinių priekabiautojų ir prievartautojų, kurie smurtavo prieš jaunesnius nei 16 metų vaikus.
Kaip matyti registre, kai kuriems seksualiniams nusikaltėliams vos kiek daugiau nei dvidešimt. Taip pat nemažai ir moterų, kurios, kaip skelbia registras, santykiavo su nepilnamečiu.
Imdama pavyzdį iš kaimynų lenkų, tokį sąrašą nori sukurti ir Lietuva. Už 750 tūkst. eurų būtų sukurtas panašus kaip lenkų jau penkerius metus veikiantis viešasis registras.
„Jie turi suvokti, kad apie tai, ką jie padarė, nuo šiol žinos visi“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Politikai registrą siūlo įdiegti Lietuvoje, padaugėjus seksualinio smurto atvejų prieš vaikus. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per praėjusius metus suaugusieji prieš vaikus ar nepilnamečius smurtavo beveik 500 kartų. O šiemet vien per tris mėnesius jau fiksuota virš 200 tokių nusikaltimų. Šalaševičiūtė siūlo viešinti visus seksualinius priekabiautojus ir prievartautojus.
„Kad žinotų, jog, jei padarė sunkų nusikaltimą, išžagino, seksualiai išnaudojo, sužalojo sveikatą – atsiranda viešajame registre“, – teigė ji.
Šalaševičiūtė sakė, kad Seimui siūlys į viešąjį seksualinių nusikaltėlių registrą įtraukti tik tuos asmenis, kurie už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus buvo bausti ne kartą. Tiesa, skirtingai nuo lenkų, siūlo neskelbti nusikaltėlių nuotraukų ir padarytų nusikaltimų.
„Mūsų valstybė maža, tai ne Lenkija, mums nereikia su tomis nuotraukomis, pilnais aprašymais. Mums užtektų nurodyti vardą, pavardę ir gyvenamąją vietovę“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.
Kalbintiems gyventojams atrodo, kad išimčių nereikia ir seksualinius nusikaltėlius reikia viešinti taip, kaip tai daro lenkai.
„Viską, viską reikia, kuriems velniams tu tada įlindai į tą balą? Jeigu tu esi toks iškrypėlis, tai tegul visi žino, kad tu iškrypėlis“, – sakė vyras.
„Būtinai, būtinai, nes tai yra labai didelis nusikaltimas“, – teigė gyventoja.
„Žmonės turi žinoti, kas jų laukia, kas laukia jų vaikų“, – sakė pašnekovė.
„Taip taip, tegul tai būna matoma, gal susiprotės pakliuvę į viešumą. Ir apskritai, tokius žmones gydyti reikia“, – tvirtino apklaustasis.
Vis dėlto baudžiamosios teisės specialistai sako, kad vargu, ar toks registras būtų įmanomas Lietuvoje.
„Jeigu jis būtų viešas, tai, mano supratimu, ir, turbūt, daugumos teisininkų supratimu, tai neatitiktų duomenų apsaugos reikalavimų. O uždaras registras ir dabar turime“, – aiškino baudžiamosios teisės specialistas Gintautas Sakalauskas.
Lietuvoje išties jau keletą metų veikia uždaras seksualinių nusikaltėlių registras, prieinamas tik teisėsaugos institucijoms. Įmonės ar įstaigos, turinčios reikalų su nepilnamečiais asmenimis, privalo patikrinti kiekvieną darbuotoją prieš priimdami jį į darbą. Tokia prievolė galioja mokykloms, darželiams, gydymo įstaigoms, šokių būreliams.
„Tai yra 2600 asmenų. Labai svarbu tai, kad mūsų įstaigos, kurios dirba su vaikais, privalėtų naudotis šia pareiga, kuri yra įtvirtinta įstatymu“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tačiau Šalaševičiūtė sakė, kad toks registras veikia tik popieriuje. Ji siūlo dabartinį, uždarą registrą, prieinamą tik teisėsaugai, tobulinti. Ji siūlo suteikti daugiau galimybių tikrinti asmenis per registrą ir savivaldybėms.
„Priima žmonės ir nežino, kokius priima“, – teigė R. Šalaševičiūtė.
Nuo 2020 m. į seksualinių nusikaltėlių registrą įtraukta daugiau nei 2,5 tūkst. asmenų. Jiems neleidžiama dirbti su vaikais. Dažniausiai tokiame registre – įtariami seksualiniais nusikaltimais arba jau nuteisti asmenys. Įstaigos per praėjusius metus duomenų iš registro prašė šiek tiek daugiau nei 1000 kartų. Neaišku, kiek asmenų per praėjusius metus pradėjo dirbti su vaikais. Vidaus reikalų ministrė pripažįsta – seksualinių nusikaltėlių registru įstaigos paprasčiausiai nesinaudoja.
„Taip, tai tikrai rimtas dalykas ir mane stebina, kodėl taip vyksta, juk informacija yra pateikiama nemokamai “, – stebėjosi A. Bilotaitė.
Ugdymo įstaigos turi savo paaiškinimą.
„Darželiai neturi darbuotojų, kurie tai darytų. Pačiam vadovui prisijungti prie didelio kiekio sistemų ir išsitraukti visus duomenis yra pakankamai sudėtinga“, – aiškino Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos tarybos pirmininkė Saulė Šėrėnienė.
„Aš sakau, kad visos įstaigos, kurios dirba su vaikais, privalo tai padaryti. Kodėl jos to nedaro, lieka neaišku“, – sako vidaus reikalų ministrė.
Tiesa, atsakomybė įstaigoms, kurios įdarbina nusikaltėlius darbui su vaikais, nėra numatyta.
