Tačiau, kol kitos valstybės savo talkininkus išgelbėjo, mūsiškiai toliau priversti drebėti dėl savo gyvybių. Lietuvos valdžia teisinasi, kad kalta biurokratija. Ir skelbia, kad bent lietuviai jau saugūs – du Afganistane buvę tautiečiai jau evakuoti.
Beveik trejus metus Lietuvos kariams vertėjavęs afganistanietis pasakoja, kokius žodžius prisimena iš bendro darbo su lietuviais laikų. Tačiau daugiau pozityvo pokalbio metu nėra.
Dėl saugumo negalėjome rodyti vertėjo veido, skelbti vardo. Jis, kaip ir dar 28 mūsų kariams talkinę vertėjai, su šeimomis dabar slapstosi Talibano užimtame Kabule. Ir bijo pagalvoti, kas atsitiks, jei iki dantų ginkluoti islamistai atpažins buvusius NATO karių sąjungininkus. Ne vienas sulaukė grasinimų.
„Daugelį mūsų Talibanas nužudys. Bus tiesiog katastrofa. Jie mus pagrobs ir nusiveš į žudymui skirtas vietas“, – sako vertėjas.
Vyras pasakoja, kad ir jis, ir kolegos vertėjai su šeimomis dabar maitinasi tik duona, vandeniu ir atsargomis, likusiomis nuo tada, kai dar galėjo laisvai išeiti į gatves: „Nesitikėjome, kad Kabulas žlugs taip greitai. Bankai, ligoninės, dauguma prekybos centrų užsidarė. Trūksta maisto, pieno vaikams, dalis jų serga, bet nėra kaip jų nuvežti pas gydytojus.“
Priskaičiavus lietuviams talkinusių vertėjų žmonas ir vaikus, ir viso jų Kabule slapstosi apie šimtas. Ir visi jie dabar labiausiai nori, kad Lietuva tesėtų pažadą ir parsiskraidintų juos į mūsų šalį – taip, kaip matomais jų tautiečiais sugeba pasirūpinti prancūzai, ispanai ir kitos šalys.
„Nepamirškite mūsų. Mes nuoširdžiai gelbėjome jūsų kariams, dirbome petys į petį, buvome Lietuvos misijos Afganistane dalimi. Be mūsų misija nebūtų užbaigta. Dabar laikas Lietuvos Vyriausybei padėti mums. Mums labai reikia pagalbos, mums gresia labai rimtas pavojus“, – sako vertėjas.
Afganistanietis vertėjas neslepia nusivylimo – vertėjai Lietuvos pagalbos paprašė birželio viduryje. Birželio pabaigoje Lietuva iš Afganistano parsiskraidino paskutinius savo karius, tačiau dėl vertėjų jokios skubos neparodė. O laikas tiksi.
„Lietuvos Vyriausybė reagavo labai lėtai. O dabar galimybės smarkiai apribotos. Viliamės, kad Lietuva spės imtis veiksmų iki rugpjūčio pabaigos, nes tada amerikiečių pajėgos paliks Kabulo oro uostą ir galimybių išvykti iš šalies nebebus“, – sako vertėjas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia: „Čia yra dienų klausimas, tačiau kaip pasisuks situacija, nes ir mūsų sąjungininkų situacija sparčiai keičiasi. Ji gali ir pablogėti, gali ir pagerėti.“
Šįryt lėktuvas su evakuotais afganistaniečiais nusileido ir Varšuvos oro uoste. Nors iš pradžių Lietuva vylėsi vertėjus parsigabenti savu „Spartanu“, jau akivaizdu, kad planas subliuško – mūsų kariuomenės lėktuve šimtas keleivių netelpa – tik pusė tiek.
Be to, gerokai atgyvenęs orlaivis iš Kabulo į Vilnių neatskristų be tarpinių nusileidimų. Tad reikia partnerių pagalbos. Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šiandien pareiškė, kad dėl vertėjų išskraidinimo Lietuva derasi su JAV ir Ukraina. Krašto apsaugos ministras labiau kliaujasi amerikiečiais. Tačiau norinčiųjų pabėgti iš Kabulo gerokai daugiau nei reisų.
„Čia nesėdima rankų sudėjus, veiksmas vyksta, jis nėra matomas, iš anksto nenorime skelbti, kas yra daroma, nes tai susiję su tais žmonėmis, su jų evakuacija iš Kabulo“, – sako A. Anušauskas.
O kodėl Lietuva nesugebėjo savo pagalbininkų vertėjų parsiskraidinti anksčiau? Anušauskas aiškina, kad kalta lietuviška biurokratija.
„Iki liepos mėnesio migracijos įstatymai apskritai numatė itin ilgus terminus. Svarstymą, tik jei žmogus kreipiasi į mūsų oficialias atstovybes ir t.t. Mes, keisdami įstatymus, dabar pakeitėm šiek tiek“, – teigia A. Anušauskas.
Tik pačių vertėjų tas „šiek tiek“ nenuramina. Kaip ir Talibano pažadai, neva jie priešininkams nekerštaus, nežudys ir afganistaniečių vertėjų.
„Kaip galime tikėti tokiu brutaliu režimu? Jie negerbia žmogaus teisių, jie pridarė tiek žalos afganistaniečiams. Kaip galime jais tikėti?“ – sako vertėjas.
Beje, Užsienio reikalų ministerija praneša, kad du Afganistane buvę ir pagalbos prašęsi Lietuvos piliečiai jau evakuoti prisidėjus Vokietijos, Kazachstano ir Kirgizijos diplomatinėms tarnyboms. Ministerijos žiniomis, daugiau lietuvių Afganistane nebėra.
