Tiesa, po Naujųjų metų už visus šiuos pirkinius gali tekti pakloti dar daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad į rinką įsiliejus antrosios pensijos pakopos pinigams būstas, žemės sklypai, automobiliai, statybinės ir kitos buičiai reikalingos prekės išbrangs.
Lietuvių pirkėjų, norinčių nusipirkti ir pasipuošti, pavyzdžiui, žiedu su deimantais už 9 tūkst. eurų, juvelyriką parduodanti parduotuvė pastaraisiais metais skaičiuoja vis daugiau.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Pernai fiksavome 45 proc. augimą, o panašios tendencijos stebimos ir šiemet“, – komentavo „Marry my by Ribas“ komercijos vadovė Viktė Bičkauskienė.
Nuo pusantro iki kelių šimtų tūkstančių eurų galinčią kainuoti deimantais spindinčią juvelyriką dažniausiai perka vyrai savo sužadėtinėms arba deimantus sau nusiperka ir pačios moterys.
Tautiečiai nori vis didesnių deimantų, tad ir vidutinė juvelyrikai su deimantams išleidžiama suma šiemet beveik ketvirtadaliu didesnė nei pernai.
„Klientai vis dažniau į juvelyrinį gaminį žvelgia kaip į ilgalaikę investiciją arba netgi kaip į šeimos turtą, todėl, ieškodami juvelyrikos gaminių, jie renkasi individualų užsakymą, aukštesnės vertės“, – pasakojo V. Bičkauskienė.
Gaminių kaina siekia tūkstančius
Tiesa, lietuviai ne tik dabinasi ar investuoja į deimantus, bet puolė pirkti ir auksą. Štai, pavyzdžiui, šio 1 kg aukso luito kaina viršija 100 tūkst. eurų. O šiemet tikimasi, kad lietuviai vienoje tauriaisiais metalais prekiaujančioje parduotuvėje aukso prisipirks beveik už 76 mln. eurų, kai pernai jo buvo nupirkta beveik 2 kartus mažiau – už 44 mln. eurų.
„Vėl sumušėme neseniai visus rekordus“, – sakė „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius
2015 metais aukso uncijos kaina siekė apie 1 tūkst. eurų, o šiemet, praėjus 10 metų, kaina už aukso unciją yra didesnė daugiau nei 3 kartus.
O kad lietuviai išties atvėrė pinigines rodo ir mažmeninės prekybos rodikliai. Vien juvelyrikos bei kitų prabangos prekių pardavimai išlieka ties istoriniu maksimumu, o naudotų daiktų prekyba – silpniausia nuo 2021 m. rugpjūčio.
Tiesa, ir „Citadele“ banko atlikta gyventojų apklausa rodo, kad lietuviai per artimiausius 3 mėnesius nežada nustoti pirkti.
„Pirmoje vietoje kelionės iki 20 proc., bet kai toliau žiūrime net 3 kategorijos, kurias visas 3 sudėjus gautųsi apie 40 procentų, tai yra su būsto pagerinimu susijusios išlaidos ir stambūs pirkiniai. Tai yra būsto remontas, baldai, elektronikos prekės ir panašiai“, – pasakojo pastarojo banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė
O 11 proc. apklaustųjų nori pirkti būstą arba automobilį. Ir nors lietuviai, apklausos duomenimis, dėl finansinės šalies padėties optimistiškiausi iš Baltijos šalių gyventojų, tačiau didesnių atlyginimų tautiečiai šiemet nesitiki.
„Nemanome, kad tas atlyginimų augimas bus spartesnis nei 7 proc. būtent dėl to, kad darbo rinkoje matome šiokių tokių nerimo signalų, nes užimtumo lygis krenta, nedarbo lygis Lietuvoje kyla“, – pastebėjo minėto banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasakė buto kainą Žvėryno rajone
„Esame Žvėryne, 3 kambarių bute Pušų gatvėje. Čia yra pagrindinė svetainės zona su židiniu“, – pasakojo „Capital“ nekilnojamo turto brokeris Paulius Banevičius.
Kuris išties suteiks jaukumo dar iki II Pasaulinio karo metais pastatytame name. Už 60 kvadratinių metrų, dviejų kambarių butą pardavėjai prašo 235 tūkstančių eurų.
„Per savaitę maždaug jį žiūri 2–3 žmonės, kas, sakykime, tokiam butui yra visai normalus apžiūrų kiekis“, – teigė P. Banevičius.
O kuo didesnė būsto kaina, tuo pirkėjai įnoringesni. Anot ekspertų, būsto pardavimų rinka šiuo metu stabilizavosi. Būtent ji diktuoja kainas, o pirkėjas prie jos prisitaiko – sako brokeris.
„Už gražius, naujus, šiuolaikiškus įrengtus variantus, ypač gerose miesto dalyse, tai, sakykime, tikrai tas pirkėjas negaili pinigų“, – sakė nekilnojamo turto brokeris.
O po Naujųjų metų pinigų, norint įsigyti nuosavą būstą, gali prireikti dar daugiau. Mat į šalies ekonomiką įsiliejus antrosios pensijų pakopos pinigams ir jeigu bus įgyvendintas Lietuvos banko siūlymas sumažinti pradinio įnašo sumą nuo 15 iki 10 proc., nekilnojamojo turto rinka tikėtina vėl šoktels į viršų.
„Abu šie veiksniai vėlgi gali prisidėti prie didesnio nekilnojamo turto rinkos bumo, įskaitant ir kainos padidėjimą“, – kalbėjo generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė.
O Euribor palūkanų norma, per šiuos metus keitęsis apie 8 kartus, anot ekonomistų, panašu, kad daugiau jau nebemažės.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
