Lygiai prieš 33-ejus metus Lietuvą užklupo tamsi, šalta ir kruvina naktis. Bet laisvės troškimas žmonių širdyse įrodė, kad net pavojingiausi ginklai bejėgiai prieš tautos valią. Ir baisiausia naktis tapo pergalinga. Nors ir pareikalavo 14 žmonių gyvybių. O galvas už Lietuvą padėjusių didvyrių nepamirštame iki šiol.
„Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu. Nežinai, ar pasiseks iškovoti, išsivaduoti“, – Seime kalbėjo laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas.
Tradiciniame minėjime Seime kalbą sakiusį Rimantą Olšinską, per sausio įvykius sovietų desantininkas peršovė iš pusantro metro atstumo.
„Mes išsilaisvinome, bet gyvename greta parako statinės ir gyventi teks, kol nebus sunaikintas blogio šaltinis, nes agresorius niekur nedingo“, – prisiminė Sausio įvykių dalyvis.
Ryžtą priešui duoti atkirtį, jeigu to reikės, įgarsino ir Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monse.
„Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera. Tėvynės labui“, – sakė A. Luisa Monse.
Lietuvai svarbią dieną – D. Grybauskaitės kritika valdžiai
Nors vis pasigirsta svarstymų, ar ir dabar lietuviai susivienytų taip, kaip prieš 33-ejus metus, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako kasmet matanti vis didesnį tautos ryžtą.
„Kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – pareiškė buvusi prezidentė.
Iš aktyvios politikos pasitraukusi prezidentė nepraleido progos įgelti konservatorių ir prezidento apsistumdymams.
„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai ir netgi kenksmingai, reputacinės žalos valstybei prasme, ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Tačiau dabartinis šalies prezidentas Gitaans Nausėda kritiką atremia sakydamas, kad Sausio 13-ąją „ne apie smėlio dėžes turėtume kalbėti“.
„Aš manau ne apie smėlio dėžes mes turėtume Sausio 13 kalbėti, o kalbėti apie tai, kad labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – teigė jis.
Ką apie prezidentės žodžius galvoja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – nežinia. Jis minėjime ir aukų pagerbime apskritai nepasirodė.
Pagerbti kovotojai už laisvę
Sausio 13-ąją jau daugiau nei 10 metų pagerbiami ir kovotojai už laisvę. Jie apdovanojami Laisvės statulėlėmis ir premijomis. Šiemet už atsidavimą Lietuvai pagerbtas politinis kalinys, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis ir pogrindžio spaudos leidėjas bei publicistas Petras Plumpa. Savo kovą pradėjęs nuo vaikystės.
„Kietas, nes būdamas 6-erių nešė maistą partizanams. Būdamas 12-os, mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, kad ir užrašu, sakysiu lietuviškai – pasiimk kastuvą ir išsikask sau duobę. Kurio trumpinys reiškia komjaunimo organizacijos pavadinimą“, – taip kovotoją pristatė Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
„Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur“, – gavęs premiją sakė P. Plumpa.
Seimas greta disidento Plumpos pastatė ir instituciją – Europos Parlamentą. Jam taip pat įteiktas Laisvės premijos apdovanojimas už tai, kad remia demokratiją, laisvę ir kadaise priėmė rezoliuciją, palaikančią okupuotas Baltijos šalis.
„Aš norėčiau būti čia šiandien ir vakar laužų uždegimo ceremonijoje, kad pabrėžčiau ką ši diena reiškia visai Europai. Tie 14 sūnų ir dukrų, kuriuos pagerbėme vakar yra ne tik Lietuvos herojai. Jie Europos herojai. Laisvės ir demokratijos ikonos“, – kalbėjo Lietuvoje viešinti EP pirmininkė Roberta Metsola.
Apdovanojimas Europos Parlamentui kai kuriuos nustebino
Vis dėlto sprendimas apdovanoti Briuselio politikus ne vieną nustebino. Mat įprastai Laisvės premijos teikiamos tiems, kurie vardan laisvės aukojo gyvybes, buvo kalinami ir tremiami.
„Petro Plumpos indėlis yra individualus, asmeninis, tai yra jo likimas, jo vaidmuo tam tikrais istoriniais laikotarpiais, mūsų šaliai svarbiais, tuo tarpu Europos Parlamentas yra kas? Institucija? Pastatas? Žmonės to meto rinkimų išrinkti?“ – klausė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Mano supratimu ta premija yra labiau skirta pagerbti asmenis, kurie asmeniškai prisidėjo, kurie daug pastangų įdėjo, rizikavo labai smarkiai, ypatingai tie, kuriuos čia Lietuvoje turime pagerbę, kurie ir katalikų bažnyčios kronikas platino, ir tremti buvo, kankinti, kalinti“, – tikino „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Net ir dalis valdančiųjų užkulisiuose svarstė, kad apdovanojimas Europos parlamentui – tai kai kurių konservatorių noras įtikti įtakingiems Briuselio politikams.
„Na, džiaugiuosi visada už tuos, kurie tą Laisvės premiją gauna. — Nusipelnė? — Na, visada galime vertinti įvairiai ir visada norime daugiau, bet manau, kad sprendimas mūsų parlamento yra toks, koks yra ir aš džiaugiuosi už EP“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Manau, kad abu Laisvės laureatai yra tikrai verti to, ir aš priėjęs prie pono Plumpos pasakiau, kad man net sunku įsivaizduoti labiau vertą šio apdovanojimo žmogų, kaip jūs“, – komentavo G. Nausėda.
Kartu su Laisvės statulėle laureatams įteikiama ir 11 tūkstančių eurų premija. Tiesa, Metsola jos atsisakė. Mažiausias atlyginimas parlamente – 10 tūkstančių eurų.
Neapsieita be provokacijų
Sausio 13-osios minėjimo renginiai vyko ir vakar, bet neišvengta ir nemalonių incidentų. Grupelė žmonių, su ne kartą teistu Antanu Kandrotu, pravarde Celofanas, priešakyje, nusprendė, kad už laisvės kovotojų pagerbimą svarbiau parodyti savo neapykantą Vytautui Landsbergiui. Žmogui, kuris su tautos pagalba sugebėjo puolant okupantams išsaugoti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Bet jam stojus sakyti kalbos, pasigirsta rusiški žodžiai „poehali“ ir „davai“ bei Celofanas su bendražygiais pradeda skanduoti ir trukdyti.
Dėl to pareigūnai juos išprašė iš renginio, o dviem žmonėm surašė ir protokolus dėl viešosios rimties trukdymo.
