Vulkanologai perspėja, kad ugnikalnio aktyvumas didėja. Pastarosiomis dienomis salą sudrebino virtinė požeminių smūgių. Vienas jų – 13 kilometrų gylyje tiesiai po ugnikalniu, kur manoma ir telkiasi iš jo plūstanti lava. Griuvus vienam iš ugnikalnio šlaitų, į apylinkes pasipylė naujos lavos upės.
„Laimei, nauji lavos srautai teka ta pačia kryptimi, kur tekėjo ir ankstesni. Jie susijungė, bet nepasiekė vandenyno“, – aiškina vulkanologas Stavros Meletudis Tsioga.
Susidūrusi su vandenynu, lava gali sukelti sprogimą ar išskirti naudingų dujų. Tūkstančių laipsnių skysta uoliena jau išdegino ir uždengė 900 hektarų plotą saloje.
„Šiuo metu aktyvumas primena tą, kurį matėme išsiveržimo pradžioje, kai išmetamų vulkaninių pelenų ir lavos kiekis padidėjo drastiškai“, – teigia vulkanologas Itahiza Dominguez.
Turistus viliojusios La Palmos apylinkės aplink ugnikalnį vis labiau primena dykvietę. Keliai, namų kiemai ir dirbama žemė dingo po vulkaniniais pelenais. Jų kalnai kai kur siekia antrą namo aukštą. Specialioje saugomoje zonoje aplink ugnikalnį namus jau paliko 7000 žmonių. Ugnikalniui smarkuojantis, kiek toliau nuo jo, dar savo namuose gyvenantys La Palmos gyventojai priversti spėlioti, kada juos palikti gali tekti jiems:
„Kada tai baigsis, po savaitės, kelių mėnesių? Ar taip ateis ir Kalėdos? Su tuo sunku susitaikyti.“
La Palmos saloje lava jau supleškino per 2000 pastatų ir keletą bananų plantacijų.
