Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu pulkininku Mindaugu Mažonu.
Girdime, kad dėl grėsmių sustiprinta Lietuvos kritinės infrastruktūros objektų karinė apsauga. Kokie tai objektai ir kokią žvalgybinę informaciją turite, kad dabar buvo nuspręsta sustiprinti jų apsaugą?
Kalbant apie žvalgybinę informaciją, visų pirma norėčiau pabrėžti, kad tiesioginio karo grėsmė yra labai maža. Tačiau nuo šio pavasario padidėjo nekonvencinės grėsmės iš Rusijos pusės. Tai daugiausia susiję su pavasarį prasidėjusiomis Ukrainos ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių atakomis prieš Rusijos energetikos ir logistikos objektus.
Kiek, jūsų vertinimu, ta grėsmė iš Rusijos nuo pavasario yra padidėjusi? Ir kiek tikėtina, kad artimiausiu metu ji dar gali didėti?
Tai priklauso nuo srities. Tačiau kai kurios grėsmės, pavyzdžiui, verbavimas per socialinius tinklus ir sabotažo organizavimas, naudojant neprofesionalius veikėjus, kurie pasamdomi tam, kad sugadintų mūsų infrastruktūrą ar niokotų kultūros objektus, išlieka labai aukšto lygio.
Kalbant apie grėsmę, kurią dabar aptariame, ji susijusi su Rusijos klaidingu įsivaizdavimu, kad NATO šalys tiesiogiai remia Ukrainos atakas prieš Rusiją, pavyzdžiui, suteikdamos savo oro erdvę. Ši grėsmė yra šiek tiek padidėjusi, tačiau dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad būtų labai tikėtina.
Jūs užsiminėte apie Rusijos įsitikinimą, kad Lietuva ir, matyt, kitos Baltijos šalys suteikia oro erdvę. Vienu metu girdėjome prezidento, krašto apsaugos ministro ir kitų regiono lyderių pasisakymus. Ar tai turėjo kokios nors įtakos? Ar Rusija patikėjo, kad mes iš tiesų oro erdvės nesuteikiame?
Taip, jūs teisingai pasakėte – Rusijoje yra labai stiprus įsitikinimas, kad Baltijos šalys ir Lenkija suteikia oro erdvę arba kitaip remia Ukrainos atakas.
Tas įsitikinimas atsispindėjo tiek jų viešojoje retorikoje, tiek mūsų žvalgybos duomenyse, kurie rodo planavimą vykdyti tam tikrus nekonvencinius veiksmus prieš mūsų infrastruktūros objektus.
Ar mūsų politikų pasisakymai paveikė Rusijos sprendimus kažką daryti ar nedaryti, tokios informacijos neturime. Tačiau galima pasakyti, kad per pastaruosius kelis mėnesius incidentų Lietuvoje nebuvo. Taip pat nebuvo incidentų, susijusių su Ukrainos bepiločiais orlaiviais, kurie būtų nukritę mūsų teritorijoje.
Ar galima daryti prielaidą, kad grėsmė, jog Rusija galėtų atakuoti, pavyzdžiui, dronais, buvo pakankamai rimta?
Taip, ši informacija yra patvirtinta žvalgybos priemonėmis. Mes tai žinome.
Tačiau vadinamųjų netikros vėliavos operacijų tikimybė mažėja tada, kai jas viešai atskleidžiame. Kai visi žino, kad tokia operacija gali būti rengiama, ją įgyvendinti tampa gerokai sudėtingiau ir mažiau efektyvu.
O kokia dabar situacija Kaliningrade? Galima numanyti, kad Rusija baiminasi ir galimų smūgių Kaliningrado sričiai. Anksčiau girdėdavome apie ten dislokuotus „Iskander“ kompleksus, karius, branduolinį ginklą. Kokia situacija dabar?
Kaliningrado apsaugos stiprinimas yra tikrai labai intensyvus. Rusija tiki, kad Kaliningradą taip pat gali atakuoti Ukrainos bepiločiai orlaiviai, nors tai gana paradoksalu, nes, galima pajuokauti, Kaliningradą saugo dvi NATO šalys – jį supa mūsų ir Lenkijos oro erdvė. Todėl tokios operacijos yra labai mažai tikėtinos.
Patys rusai dabar stipriai didina tiek kritinės infrastruktūros, tiek karinių dalinių ir technikos apsaugą.
Kalbant apie sausumos pajėgas, Kaliningrade jų likęs absoliutus minimumas. Likę daugiausia šauktiniai, o profesionalūs kariai yra išvykę kariauti į Ukrainą.
Kita situacija yra su oro ir jūrų pajėgomis. Taip pat ilgojo nuotolio oro gynybos ir pakrančių gynybos sistemų, įskaitant „Iskander“, pajėgumai jau kelerius metus išlieka nepakitę.
Pastaruoju metu girdime, kad Rusija ruošiasi mobilizacijai. Kiek tai tikėtina pagal jūsų turimus duomenis? Ir ką tai reikštų Lietuvai? Ar tai reikštų didesnę grėsmę?
Šis klausimas yra gana dvilypis.
Pagal mūsų turimą informaciją, artimiausiu metu visuotinė mobilizacija yra mažai tikėtina. Panaši dalinė mobilizacija buvo paskelbta 2022 metais, kai Rusija iš tiesų turėjo didelių problemų fronte ir buvo rizika pralaimėti karą.
Šiuo metu tokios rizikos nėra – frontas gana stabilus, todėl papildomos mobilizacijos poreikio nėra. Be to, Rusijos visuomenė tokios mobilizacijos bijo, todėl valdžia nenori papildomai eskaluoti situacijos.
Kita vertus, matome, kad įvairios institucijos ruošiasi galimai mobilizacijai – tikrina procedūras, peržiūri teisės aktus, vertina galimybes aprūpinti mobilizuotus karius, juos apgyvendinti ir užtikrinti logistinį aprūpinimą. Tokie pasirengimo veiksmai šiuo metu yra matomi.
Praėjusią savaitę Lenkijoje nukrito Rusijos sparnuotoji raketa. Kaip vertinate šį incidentą? Kiek tikėtina, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas? Ar tokia raketa apskritai gali nukrypti netyčia? O gal tai buvo bandymas patikrinti, kaip reaguos Lenkija ir NATO?
Žvalgybos institucijų darbas pirmiausia yra įvertinti visas tokio incidento aplinkybes ir nustatyti, ar tai buvo tyčinis, ar netyčinis veiksmas.
Kadangi šis incidentas įvyko Lenkijoje, tyrimą vykdo Lenkijos institucijos. Tikėtina, kad jos vėliau pasidalys informacija su mumis.
Kalbant apie bendrą tendenciją, jau kelerius metus, kol vyksta karas Ukrainoje, tokių incidentų atmesti negalima ir jų ateityje greičiausiai dar bus. Jau buvo tiek bepiločių orlaivių, tiek jūrinių dronų incidentų prie Rumunijos krantų. Gali pasitaikyti ir raketų incidentų.
Tai yra nauja realybė, todėl tokie incidentai, nepriklausomai nuo to, ar jie įvyksta tyčia, ar netyčia, ateityje gali kartotis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
