Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dvi kaunietes drauges Zofiją ir Nijolę įspūdingi bijūnų žiedai nukelia į jaunystę. Sako, tuomet prie kiekvienos trobos puikavosi šie krūmai.
„Labai gražios puikios gėlės ir dar skaniai kvepia. Kaime, būdavo, prie kiekvieno namo žydėdavo bijūnai, tai primena kaimą“, – sakė Zofija.
Bijūnai gausiausiai pražysta prieš Antanines, tad Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode ne tik žiedų, bet ir žmonių jūra.
„Mėgstamiausios mano gėlės. Laukiu visus metus, kad bijūnai pražystų čia“, – džiaugėsi lankytoja Liepa.
Gausus būrys Kauno dailės gimnazijos septintokų, palinkę prie molbertų, gėlių žydėjimo akimirkas bandė sustabdyti savo piešiniuose.
„Pačią spalvą nėra lengva išgauti, ir pats žiedas sudėtingas, labai pilnas, bet pati gėlė labai graži“, – sakė moksleivė Samanta.
„Smagiau, nes kai klasėje, kabinete piešiam, tai labai nuobodu yra“, – tikino septintokė Mėta.
Išvedė veisles, skirtas broliškoms tautoms
Botanikos sode auga net 884 pavadinimų bijūnai. Saloje susodinta kolekcija – tikras pasididžiavimas – tai lietuvių selekcininkų sukurtas grožis.
„Svarbios mums tos lietuviškos veislės. Šiai dienai turime 72 veisles, iš kurių 46 priklauso augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, saugomos yra“, – kalbėjo botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė.
Tas registravimas kiek komplikuotas, nes reikia registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra tokia Amerikos bijūnų draugija“, – aiškino kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Čia ir dvi naujausios registruotos Botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovo išvestos veislės, skirtos mūsų broliškoms tautoms. Viena baltais žiedais – „Estonian Snow“.
„Balti žiedai primena sniegą. Kadangi iš Estijos turim daug draugų botanikų gėlininkų, tai jų garbei pavadinome šią veislę“, – sakė A. Balsevičius.
Antroji – sodriai vyšninė „Latvian Rain“.
„Vainiklapiai atrodo lyg nulyti, po lietaus ir kada baigia žydėt šis bijūnas, liūdnas, apniukęs kaip Rygos dangus“, – kalbėjo skyriaus vadovas.
Išvesti naują veislę gali trukti ir 10 metų
Pasak selekcininko, norint išvesti naują veislę, reikia labai daug kantrybės, mat dažnai pirmieji rezultatai nedžiugina.
„Bijūnų selekcija gali trukti ir 10 metų, nes įprastai sudygsta per du metus sėklos, tada 5-7 metus, kol keras pražys, tada dar keletą metų, kol bus galima padalinti ir turėti tą minimumą 10 augalų, tada galima registruoti“, – aiškino A. Balsevičius.
Bijūnai – vieni gražiausių, ilgaamžiškiausių sodo augalų. Toje pačioje vietoje gali augti ir žydėti ir kelis dešimtmečius.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:









































































































































































































































