Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.
Pone Deividai, jei rusams ne itin sekasi, ar tai reiškia, kad konfliktas bus ilgas?
D. Šlekys: Jeigu jie kariaus tokiu pat tempu ir žingsnis po žingsnio apsups ir naikins išsirinktus miestus, tai mes tikrai turėsime ilgą konfliktą. Tiesiog miestų gatvėse vyks kontaktinė kova, nes kažkuriuo metu ir raketinis apšaudymas gali mažėti, bet labiau įsitrauks atitinkama artilerija, gatvėse pasirodys tankai.
Turime suprasti, kad Rusijos kariuomenės logistinė grandinė ištįs per visą Ukrainą, o tai reiškia, kad tikrai bus partizaniniai puldinėjimai jos konvojų, kurie gabens amuniciją, degalus. Čia šviečiasi ilgos, sekinančios kovos scenarijus. Tikrai bus ir nemažai konvencinio kovos elemento, bet mes turbūt pradėsime matyti vis daugiau partizaninės kovos, kas reiškia klaikiai ištęstą konfliktą.
Ar mūsų parodymas, kad labai nenorime karo ir nesikišime nėra Putinui savotiška dovana? Rusija gali drąsiai manevruoti ir Ukrainoje daryti ką nori.
D. Šlekys: Nesakyčiau, kad NATO taip aiškiai sako, kad kažko bijo. Aš sutinku, kad kai kuriais atvejais buvo galima kalbėti labiau dviprasmiškai, paliekant dvejonės Rusijos pusei. Turbūt kartu ir sunku tas dvejones palikti, kai Ukrainos prezidentas labai aiškiai, juoda balta, duoda tą klausimą ir nori išgirsti atsakymą. Vakarai šiuo atveju atsakė ir atsakė, kad ne, nebus neskraidymo zonos.
Bet tai, kad mes teikiame ginkluotę iš NATO valstybių ir teritorijų į Ukrainą, Putinas jau tai galėtų traktuoti kaip pretekstą atidengti ugnį arba labiau bausti, nors grasinimai jau ir pasipylė. Tai, kad NATO ir kitų valstybių piliečiai savarankiškai vyksta į Ukrainą kautis, Putinas vėl galėtų sakyti, kad tai jokie ne paprasti piliečiai, tai civiliais persirengę kariai. Jei jis norėtų, jis tikrai rastų pretekstą pulti NATO.
Prisiminiau Balkanų situaciją, kai JAV nenorėjo tiesiogiai kištis, bet leido amerikiečių verslininkams, kurie valdė saugumo korporacijas, vykti į Balkanus, treniruoti ten vietinius karius ir stabdyti serbų puolimą. Vakarai turi įvairių įrankių, kurie nebūtinai reikštų, kad valstybės įsikiša tiesiogiai, bet kurie vis tiek leistų stiprinti ukrainiečių gebėjimą gintis ir priešintis.
Yra dar Rusijai kokių kozirių be branduolinio ginklo?
Visi yra nustebę, kad vis dar sistemingai dideliu mastu nėra naudojama Rusijos aviacija. Taip, ukrainiečiams sekasi numušinėti tiek naikintuvus, tiek sraigtasparnius, bet iš tiesų didžioji dalis Rusijos aviacijos vis dar tupi ant žemės. Versijos yra dvi – arba jie laukia kažkokio momento arba tiesiog yra negebėjimas, nekompetencija kautis tokį karą tokiu mastu ir tokiu tempu, kaip jis vyksta Ukrainoje. Bet kuriuo atveju, aviacija dar yra tikrai rimtas, nepanaudotas koziris.
Kitas momentas – bet čia jau būtų ataka ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Vakarus – visgi Rusijos kibernetinis ginklas, kibernetinė erdvė kol kas yra pakankamai tyli, nors pačioje Ukrainoje yra bandymų įsilaužti ar slopinti interneto greičius. Manau, kad iki galo nėra pakurta ir propagandos mašina, ypač siekiant blokuoti informacijos išėjimą iš pačios Ukrainos, kad mes nežinotume, kas dedasi užimtuose miestuose. Bet manau, kad tai jau per vėlu, nes mes jau žinome kas ten dedasi. Net jei negausime per dieną tokio srauto informacijos, kokį mes gauname dabar.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
