Kainos kavinėse ir restoranuose kyla – Lietuvoje puodelis kavos kainuoja tiek pat, kiek Romoje

Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujausia statistika: lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse gali džiaugtis sumažėjusiomis kainomis

Kainos Lietuvoje sumažėjo: štai kas labiausiai atpigo

Gyventojai skaičiuoja, kiek išleis prieš Velykas: vardija sumas

Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad kainos viešbučiuose, restoranuose, kavinėse per metus šoktelėjo vidutiniškai 10 procentų. 

Verslas tikina, kad stebėtis čia nėra kuo, nes valdžia nuo šių metų panaikino lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

„Tas pakeltas PVM ir minimalus atlyginimas davė savo rezultatą. Apyvartos yra kritę apie 10 procentų, suvartojimas panašiai, tas karo fonas, kai visą laiką žmonės gąsdinami, kad rytoj prasidės karas, tai tikrai neduoda pridedamosios vertės. Turistų prasme yra 30 procentų negrįžusių užsieniečių“, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Dalis verslo esą atsidūrė ties bankroto riba.

„Realiai yra 2 keliai, arba grįžti į šešėlį, arba bankrutuoti. Dar bankrotus paskatino, kaip koks smulkaus verslo genocidas „Sodra“. Jeigu tu pavėluoji nors vieną dieną mokėti atidėtus mokesčius per COVID-19, tai yra naikinamas atidėjimas ir turi sumokėti visą sumą. Čia matome kaip nusinešė šita banga gerųjų restoranų nemažai į bankrotą“, – sako E. Šiškauskienė.

„Taip finansiniai rezultatai pirmą ketvirtį maitinimo paslaugų sektoriaus jie yra labai prasti. <...> Kai padidini PVM tarifą per 12 procentinių punktų ir taip greitai kainos negali padidėti, tai pelningumas faktas sumažėja“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad bendrai visos paslaugos Lietuvoje per metus pabrango vidutiniškai 6,2 procento, o prekės atpigo 2,4 proc.

Dėl to bendra prekių ir paslaugų metinė infliacija kovo mėnesį nusirito iki nulio. Tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje, nei kyla, nei leidžiasi.

„Matome išsiskiriančias tendencijas. Dėl didėjančių darbo sąnaudų daugelis paslaugų brangsta, dėl atpigusių žaliavų, ypač dėl atpigusios energijos matome, daugelis prekių yra šiuo metu pigesnės nei buvo prieš metus“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Gyventojai kainų mažėjimo nejaučia

Prekės pinga per lėtai, kad gyventojai tai akivaizdžiai pajaustų apsilankę parduotuvėje. 

„Daugeliui gyventojų jie iš tiesų nemato kasdieninėse išlaidose defliacijos, bet ji yra, nes didžioji dalis išlaidų yra maisto prekės, kurios šiuo metu pigesnės nei buvo prieš metus, bet vis dar maždaug 30 procentų brangesnės nei buvo prieš 3 metus“, – sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomistų, tik sparčiau nei kainos augančios algos pakels gyventojų perkamąją galią.

„Šis laikotarpis toks aukso amžius vartotojams, vidutinis darbo užmokestis auga gana sparčiai, kainų augimo nėra, daugelis pirmo būtinumo prekių yra šiuo metu netgi pigesnės nei buvo prieš metus, reali perkamoji galia gyventojų sparčiai auga“, – tikina N. Mačiulis.

Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos valstybių infliacijos duomenys leidžia prognozuoti, kad pirmojo Europos Centrinio Banko palūkanų normų mažinimo gyventojai sulauks vasaros pradžioje.

„Birželis yra tas mėnuo, kai pirmą kartą sulauksime bazinių palūkanų normų mažinimo per 25 procentinius punktus, nuo keturių iki 3,75 procento. Dabar yra labiau klausimas, o kas toliau po birželio, ar bus pertrauka“, – svarsto T. Povilauskas.

Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais, kainų augimo tendencijos nesikeis. Prekės toliau iš lėto pigs, o paslaugos brangs.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.