Kaip skelbta anksčiau, antradienį spaudos konferenciją surengusio Mato Maldeikio neįtikino net ir konstitucinės teisės ekspertas, kuris teigia, kad riboti Nausėdos atstovavimą negalima. Politikos veteranai įžvelgia konservatorių grasinimus, o politologas sako, kad bandoma Prezidentą įbauginti.
„Keistas valdžių pasidalinimo principas, kai sprendimus priima viena valdžios šaka, o atsakomybę neš kita“, – konservatorių frakcijai priklausantis Matas Maldeikis stebisi, kad Lietuvai Briuselyje atstovauja Gitanas Nausėda, o ne Ingrida Šimonytė, kaip jis norėtų.
Nors daugiau nei dešimt metų, nuo Grybauskaitės laikų, patiems konservatoriams dėl to keista nebuvo – jie net nekėlė šito klausimo.
„Dėl asmenybių stiprumo turėjome susidariusią situaciją, kai šalies lyderiai susėdę perleidžia savo pareigas vienas kitam“, – sako M. Maldeikis.
Stipri asmenybė – Dalia Grybauskaitė, kuriai šią funkciją kadaise perleido Andrius Kubilius. Ir nors Maldeikis tiesiai nepasako, kad rinkimuose dvigubai daugiau žmonių balsų už Šimonytę surinkęs Nausėda yra už ją silpnesnis, reikalauja, kad Prezidentas susiprastų ir užleistų vietą Europos vadovų taryboje būtent jai.
„Tikiu gera valia tiek Prezidento, tiek ministrės pirmininkės noro įsitraukti į tų klausimų sprendimą ir aš tikiu šioje fazėje jų susitarimu“, – pasakoja M. Maldeikis.
„Prezidentas Nausėda tikrai neketina dalintis atsakomybe keliaujant į Europos vadovų tarybą (EVT) Briuselyje su niekuo, tai yra jo atsakomybė, o kodėl jis tai daro, todėl, kad Konstitucija suteikia jam galias, Konstitucijos 77 straipsnis labai konkrečiai, atstovauti Lietuvai EVT, ką jis ir daro“, – teigė Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Jei Nausėda nenusileis, Maldeikis žada aiškintis teisme: „Manau, kad yra Konstitucinio teismo išaiškinimo klausimas, kas pas mus yra užsienio politika, kas už ją atsako.“
„Negalima įstatymais, ar Vyriausybės nutarimais apriboti Respublikos Prezidento teisę dalyvauti visuose vadovų tarybos posėdžiuose, nepaisant to, kokie ten klausimai svarstomi. Ir suvaržyti šitos teisės, apriboti, negalima, nes taip galėtų būti pažeista Konstitucija“, – kalbėjo Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
Maldeikis aiškina, kad tai yra jo asmeninė iniciatyva, nei su Šimonyte, nei su Landsbergiu to nederino. Bet politologas Kęstutis Girnius mano, kad tai tik vienas konservatorių puolimo prie Prezidentą frontas.
„Aš manau, kad gali būti šioks toks mėginimas Prezidentą įbauginti ir pasakyti, kad jeigu jūs nepritariate kokiems nors mūsų reikalams, tai mes pasiryžę su jumis kovoti ir, manau, kad svarbiausias dalykas, kad jį išstumti iš vidaus politikos“, – sako politologas Kęstutis Girnius.
Beje, pati Šimonytė pernai yra sakiusi, kad tai nėra pirmos svarbos klausimas ir artimiausiu metu tradicijos keisti nereikia.
„Aš vertinu kaip vykstančią politinę diskusiją, kuri demokratinėje visuomenėje yra normalus reiškinys, yra užduodami klausimai, yra atsakymai, pasvarstymai, nuomonės, ekspertai ir taip toliau, tai žiūriu ramiai“, – pasakoja konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Ir nors ąžuolo vainiko Nausėda iš tuomečio viceministro sulaukė už geras derybas Briuselyje, Prezidentas negali veikti visiškai laisvai, o pasekmes permesti Vyriausybei.
„Nevyksta šiaip sau. Vat susigalvoju ir galvoju, ką aš čia pasakysiu, už ką balsuosiu, kaip balsuosiu. Jis yra mandatuojamas, jam suteikiamas mandatas vienu ar kitu klausimu laikytis vienos ar kitos pozicijos. Todėl šiuo požiūriu ar Šimonytė, ar Prezidentas Nausėda važiuotų, yra antraeilis dalykas“, – teigia liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Kiekvienas žmogus nori būti reikšmingu. Ir tas kartais susireikšminimas būna per didelis. Gąsdinimai, arba grasinimai konstituciniais teismais parodo mūsų politinę nebrandą šitam klausime. Du žmonės tikrai galėtų susitarti dėl to“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Daugelis žmonių mano, kad konservatoriai yra per daug agresyvūs, per daug bando prastumti savo poziciją, nedraugiškai elgiasi su kitomis partijomis, švaistosi ultimatumais ir grasinimais, ir čia vėl įrodymas, kad vis dėlto, po aštuonerių metų pertraukos niekas nėra pakitę“, – sako K. Grinius.
Trečiadienį Seimo komitetas aiškinsis ir karinės kontržvalgybos departamento vadovo skyrimo aplinkybes, ar Nausėda nesikišo į šį procesą, kuris priklauso krašto apsaugos ministrui.
