Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Giedrimu Jeglinsku.
Siekiame, kad didžiosios mūsų sąjungininkės – JAV ir Vokietija – kuo aktyviau dalyvautų ginant NATO rytinį flangą. Bet ar iš tikro šių valstybių kariuomenės yra pajėgios tą daryti?
Turbūt yra keli elementai. Pirma, kiekvieno mūšio specifika yra skirtinga. Turbūt kitas elementas tai yra resursai. Ar kariuomenė gali leisti sau adaptuotis ir iš tikro augti, išmokti pamokas ir eiti pirmyn. Ir aš manau, kad čia būtent šitoj srity JAV kariuomenė yra ta, kuri turi mokymosi kultūrą, adaptavimosi kultūrą.
Bet jau dabar matome, kad ir Ukrainoje, kalbant apie Rusijos pajėgas, labai daug pasiekia tie, kurie gali sau leisti daug paaukoti, o amerikiečiai to sau leisti negali. Tie, kurie turi ir gamina daug, turi greitai ir pigiai. Tai amerikiečiai viską daro atvirkščiai ir jų tie patys lėktuvnešiai arba brangūs lėktuvai – jų yra nedaug. Tai kaip Amerika kariaus šių laikų karą?
Aš sutinku, kaip svarbu yra, kad būtų pigi, lengvai prieinama, greitai pagaminama ginkluotė, kurią tu gali tiesiog eikvoti, kiek nori. Jeigu tai yra pagrindas, tai visa Europa ir Amerika yra pasmerktos, nes mes visi esame brangūs: brangūs kontinentai, brangūs žmonės, brangios technologijos, bet ką mes matome ir kur dabar yra esminis prioritetas JAV pajėgumo vystyme, tai yra, kad pereinama prie visiškai kitokio koncepto, nueinama nuo brangių didžiųjų sistemų, kaip lėktuvnešiai. Tai vėlgi ta adaptacija, kaip kas gali adaptuotis Vakaruose.
Vokietijos Bundestage AfD lyderė pasakė kalbą, kurioje kaltino valdžią, neva kariuomenei skiriami vis didesni pinigai, bet kaip ji buvo blogos būklės, taip ir liko.
Taip, tai čia nieko naujo nepasakė. Mes jau matėme keletą metų netgi 100 milijardinį projektą, kurį Scholzas paskelbė praėjus savaitei po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kažkur ištirpo tas visas fondas ir didžiulė paskola ištirps.
Bet esmė turbūt yra, kad tas Vokietijos pasišventimas, kuris yra stiprinti save kaip gynybinę galią, jis būtų ne tik formuojamas keturiems metams, tai yra rinkiniam ciklui, o būtų formuojamas visos visuomenės, kad tai būtų dešimtmečio ar dvidešimtmečio projektas. Kad tie pusė trilijono eurų būtų reikalingi turbūt kasmet ir taip bent 10 metų.
Jūs tikite, kad taip ir bus?
Tai žiūrėkite, mes gyvename demokratijose. Tai visą laiką turi žiūrėti, kas vyksta ant žemės, kas vyksta politiniame spektre ir tu nežinai, kas ateis į valdžią. Todėl turime būti atsargūs. Aš atsargiai sakyčiau, kad šiuo atveju esu optimistas, bet turime žiūrėti, kad jeigu ponas Friedrichas Merzas pasakė „Vokietija sugrįžo“, tai yra tik žodžiai. Aišku, brigada yra puiki žinia, puiki, bet irgi kol kas tik žodžiai, bet vėlgi procesas veikia ir aš tikrai tikiu, kad mes tą galime pasiekti.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vazido įraše.
