„Tai užsidėsiu, užsidėsiu, reikia pirma galvot, kaip ant ledo užlipti per kur“, – kalba žvejys Arūnas.
Kaunietis Arūnas suranda, kaip įveikti rizikingus Kauno marių pakraščius. Ir tolyn patraukia, tik smaigų taip ir neišsitraukia. O štai prie žvejų jau skuba Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narų komanda – pažiūrėti, ar šie žvejybai tinkamai pasiruošę.
Ant Kauno marių ledo – žvejų gausybė, arčiau kranto – trys, bet tolumoje – dešimtys, kai kurie netgi su palapinėms įsikūrę bando pagauti dienos laimikį. O laimikis ne toks ir gausus. Viena kita raudė ir pūgžliai.
„Būna kartais, matosi, kokia lapė ateina susirenka tada, čia tie pūgžliai, ne žuvis, tik ikrus naikina kitų žuvų“, – pasakoja žvejys.
Didesnė žuvis pradžiugina retai. Bet šios poledinės žūklės aistruolius gelbėtojai turi už ką pagirti.
„Matom, kad patyręs žvejys, peikenos vietoj, apsirengęs šiltai, normaliai, neskęstančiais rūbais. – Gal jūs galit pasakyt koks ledo storis nepavojingas jau lipt ant ledo? – Jei vientisas ledas – 7 centimetrų“, – kalba gelbėtojas.
Vyrai rodo eketes, matyti, kad ledas dabar ir dar storesnis. Tad lipti saugu.
„Drąsiai, vietomis 15, ledas jis mėlynas apačioj, jis tvirtas, iš viršaus tik paplaukęs“, – tikina žvejys Vytautas.
Žvejai prisimena nemalonias patirtis, kai šlumštelėjo į vandenį.
„Daug kartų… – Ir kaip? – nieko, tik sušlampi ir reikia važiuoti namo“, – sako Vytautas.
„Neskęstanti striukė, nagai, visa kita, kad, jei neduok Dieve, įlūši, kad būtų kaip išsigelbėt. – Ar buvot kada įlūžęs? – Buvau, bet prieš daug metų Juodkrantėj“, – pasakoja žvejys Aras.
O gelbėtojas žvelgdamas į Kauno marias sako, kad šis telkinys nors dabar ir gan stipriai užšalęs, išties labai apgaulingas.
„Vanduo pastoviai vaikšto, jei atidžiai pasižiūrėt į krantus, tai matosi, kad per parą gali pakilti iki metro ir nusileist. Pakelia visą plokštumą nevienodai. Ledas įtrūksta tose vietose ir matome vandens tas properšas“, – kalba narų pamainos vadas Artūras Petrovas.
Tad traukiant žvejoti, geriausia eiti jau pramintu keliu, su savimi turėti įkrautą telefoną.
„Jeigu naktį žvejai eina ant ledo, o tai daro dažniausiai 3 valandą nakties, tai turėti šviesos šaltinius ryškius. Po vieną negalima eiti, nes dabar matom daug žvejų, jei nutiks nelaimė kiti subėgs ir ištrauks“, – sako A. Petrovas.
O gelbėti tenka ir žvejus, ir pramogautojus. Štai ir Darius šliuoždamas slidėmis skuba pasidžiaugti žiemos pramogomis.
„Mūsų gelbėjimosi ratas, plotas didesnis, nečiuožti, kur upeliai, lūžiai – protu vadovaujiesi. Mobilų telefoną prie savęs visada. – Taip taip, svarstau smaiges, bet nepatogu, trukdo čiuožiant. Bet jas atstoja lazdos – išsitrauktum“, – sako Darius.
Gelbėtojai pataria ir rodo kaip elgtis, jei jau nutiko nelaimė.
„Eidami įlūžome į eketę. Mes privalome apsisukti atgal ir grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome, nes jis patikrintas, nes mes iki čia atėjome ir neįlūžome“, – sako A. Petrovas.
Įlūžus svarbu nepanikuoti, stengtis bereikalingai neeikvoti energijos, o ją skirti bandymui išsikabaroti. Čia itin gelbsti smaigai.
„Bandom lipti ant leduko.. Ir užlipęs rankas plačiai, koja plačiai, kad kuo didesnė plokštuma, toliau nuo įlūžusios vietos“, – kalba A. Petrovas.
Judėti geriausia šliaužte ar keturiomis, atsistoti tik įsitikinus, ar ledas nelūžta.
Šiemet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai jau keliolika kartų skubėjo į pagalbą ant ledo, išgelbėjo 3 žmones, deja, ištraukė ir 3 skenduolius. Pernai į gelbėjimo darbus ant vandens vyko virš 400 kartų, apie ketvirtadalis iškvietimų buvo ant užšalusių telkinių. Iš viso per metus ištraukė 106 skenduolius, išgelbėjo 38 gyventojus.
