Vieno Vilniaus bendrabučio gyventojų nepamokė net aštuonis kartus jų name kilę gaisrai, o po šį rytą įvykusio gaisro Kaune, Aleksote iš dalies namo liko tik nuodėguliai ir visiškai sugadinti daiktai.
Liepsnoms numalšinti prireikė aštuonių ugniagesių ir trijų autocisternų. Dėl ko užsidegė medinis namas, kol kas neaišku. Tačiau pirminės apžiūros metu dūmų detektorių, galėjusių perspėti gyventojus apie kylančią ugnį, tyrėjai neaptiko.
Tokių ir net mirtimis pasibaigiančių gaisrų kasmet kyla po dešimt tūkstančių ir statistika negerėja. Šiemet ugniagesiams pavyko išgelbėti jau 90 žmonių, tačiau 62 žuvo. Įprastai per metus gaisruose žūsta apie šimtą tautiečių.
„Kaip ir kiekvienais metais, neatsargus rūkymas, antroje vietoje – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Po to netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, ir ketvirtoje vietoje – elektros instaliacija“, – gaisrų priežastis išvardino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas.
„Vis dar nesivalo kaminų. Kol neatsitinka bėda, nedaro jokių išvadų“, – antrino ugniagesių atstovas Arvydas Putrimas.
Ugniagesiai primena, kad dabar pats metas išsivalyti krosnis ir dūmtraukius. Esą Lietuvoje netvarkinga kas dvidešimta krosnis, o kas dvidešimtas būstas turi netvarkingą elektros instaliaciją. Visos šalies mastu pareigūnai šiuos skaičius vadina milžiniškais.
Miežiškiuose, Panevėžio rajone gyvenančio Algimanto manymu, jo krosnis nepriekaištinga.
„Mes prieš sezoną išsivalom žmoniškai. Jei kūrenam, proryčiais pakūrenam drebulę“, – pasakojo net trijų dūmų detektorių savininkas. Tiesa, visi jie be elementų ir padėti spintelėje.
Algimantas teisinosi, kad detektoriai suveiktų dėl krosnies dūmų, tačiau pažadėjo ieškoti atokesnės vietos jiems pritvirtinti. Ugniagesiai primena, kad stalčiuose gulintys detektoriai iš miegų neprikels ir gyvybės neišgelbės. Be to, reikia nepamiršti patikrinti, ar neišsikrovusios baterijos. Keisti jas reikėtų kartą per metus.
„Esam turėję ne vieną atvejį, kai, atvykus į gaisrą, detektoriai kabo, bet elementai nusėdę“, – kalbėjo A. Putrimas.
Autonominių dūmų detektorių vis dar neturi keturi iš dešimties namų ūkių, nors jie privalomi jau daugiau kaip dvejus metus.
Pareigūnai ruošiasi montuoti detektorius viename Vilniaus bendrabučių, kur paskutinį kartą gaisras kilo prieš pusantros savaitės. Kalbama, kad kažkas prie įėjimo piktybiškai padegė čia stovėjusius baldus. Namo gyventoja Inga su vyru per gaisrą valandą buvo tiesiog įkalinti bute, išeiti negalėjo dėl tirštų dūmų.
„Tikrai baisu gaisras. Kol pats nepatirsi, labai sunku įsivaizduoti, ką tai reiškia“, – niekam tokios patirties nelinki vilnietė.
Per aštuonerius metus ugnis šiame bendrabutyje šėlo aštuonis kartus. Šešis – dėl itin neatsakingo kaimyno kaltės. Tačiau net ir aštuonis kartus degęs namas nepaskatina įsigyti detektorių, kurių pigiausi kainuoja keturis eurus.
„Aš turiu, bet nėra žmogaus, kuris galėtų tiksliai įrengti. Nėra mūsų aukšte vyrų“, – skundėsi bendrabučio gyventoja Margarita Toma.
Pasak ugniagesių, iš visų 62-iejų šiemet gaisruose žuvusių žmonių, veikiančius dūmų detektorius turėjo vos keletas. Statistika rodo, kad dažniausiai gaisruose žūsta kaimo gyventojai vyrai, šiemet žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 61-eri. Liepsnų aukomis dažnai tampa asocialūs asmenys ir senoliai, kurie tiesiog nespėja sureaguoti ir ištrūkti iš ugnies apimtų namų.
