Rozetos akmuo – vienas svarbiausių senovės Egipto kultūros palikimų. Ant Rozetos akmens tas pats tekstas iškaltas ne tik hieroglifais, bet ir liaudies egiptiečių, antikine graikų kalbomis. Tad jis – tikrų tikriausias raktas į senovės Egipto pasaulį, po tūkstančių metų padėjęs suprasti, kas parašyta egiptiečių rankraščiuose ar šventyklose. Mokslininkams šifravimas užtruko 20 metų.
Tačiau skirtingai nei galima įsivaizduoti, Rozetos akmuo guli visai ne Egipto, o Britų muziejuje. Tad dabar egiptiečiai atsibudo – pareiškė, kad britai šį akmenį iš jų pavogė ir privalo tučtuojau grąžinti. To reikalauja ne tik vyriausybė, bet ir patys žmonės – peticiją, reikalaujančią grąžinti akmenį, pasirašė jau daugiau nei 2,5 tūkstančio gyventojų.
Tiesa, jeigu pasivaikščiotume po Britų muziejų, pasijustume tarsi vaikščiodami senovės Egipte, mat ten – šimtai tūkstančių egiptiečių kultūrai priklausančių antikvarinių vertybių. O kartu ir antikinės Graikijos palikimą menančių eksponatų, tokių kaip Partenono marmuras.
Būtent todėl Britų muziejus vertinamas itin kontroversiškai – nė nežinia, kiek jame yra iš svetimų žemių pavogtų daiktų. Rozetos akmuo ten atsirado prieš daugiau nei 200 metų – dar XVIII amžiaus pabaigoje jį Šiaurės Egipte senovės romėnų sugriautoje šventykloje atkasė Napoleono kariauna. Savo ruožtu britai, sutriuškinę imperatorių, šį itin vertingą akmenį pasisavino.
