Apie tai jį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Girdime naują vaistų kompensavimo tvarkos siūlymą. Pagal ją siūloma rinktis tik vaistus mažiausiomis priemokomis, tai galima manyti, kad kalbama apie pigiausius vaistus. Mes piktinomės, kai Aurelijus Veryga panašiai siūlė, tai ar čia ne tas pats?
Ne. Man atrodo, turime žinoti, kad pokyčiai inicijuojami todėl, nes turime konstitucinio teismo nutartį, pagal kurią turime vaistų kainodaros klausimus daugelyje atveju iš Vyriausybės reguliavimo perkelti į įstatyminį – įstatymo lygmens reguliavimą.
Tai mums atveria galimybę išdiskutuoti klausimus iš naujo, todėl yra parengti teisės aktai, kurių tikslas, kad daugėtų inovatyvių vaistų, kad plėstųsi galimybė pasirinkti.
Jei žmogus vartoja vaistą, kuris jam tinka, ir pasikeičia tvarka, ar keičiasi ir vaistai?
Pakeitimai yra padaryti, jie (vaistai – aut. past.) nesikeis. Žmonės turės galimybę rinktis iš sąrašo bet kurį vaistą. Yra tokių minčių, kad tarp pasiūlymų gali būti ir toks modelis kaip Skandinavijos šalyse, tokie kaip krepšeliai – jei žmogus per metus nenori viršyti 45 eurų sumos, tada reikėtų žiūrėti pirmo pasirinkimo vaistą. Tai tik vienas iš pasiūlymų, ką būtų galima aptarti.
Tai, kas jau yra pakeista ir tai, kad žmonėms jau padidintas pasirinkimo variantas, tai šitie dalykai nesikeis.
Taip pat girdime nemažai pasipiktinimų dėl vienų ar kitų paslaugų uždarymo. Kodėl žmonėms neleidžiama gauti vienų ar kitų paslaugų arčiau jų gyvenamųjų vietų?
Dėl pacientų saugumo. Pavyzdžiui, akušerijos sąlygos turi išpildyti tam tikras sąlygas. Dar 2014 metais socialdemokratų vyriausybės buvo įvesta, kad akušerijos paslaugos turi būti teikiamos visą parą, visą savaitę ir turi būti ne mažiau nei 300 gimdymų. Aš tam ne tik pritariu, bet manau, kad reikėjo žiūrėti dar principingiau.
Mažosioms įstaigoms buvo duotas net 8 metų pereinamasis laikotarpis, kad šitą dalyką sutvarkytų. Deja, net 8 metai nepadėjo ir šiandien atėjo ta diena. Šis procesas vyksta jau 10 metų, bet jo rezultatas – Lietuvoje kūdikių mirčių sumažėjo 4 kartus.
O kaip bus su kitomis paslaugos? Kiek paslaugų bus atsisakyta ir kokių paslaugų bus atsisakyta?
Pagal mūsų reformų kryptis, tai paliestų tik 4 proc. mažųjų savivaldybių žmonių, kuriems sudėtingesnių paslaugų reikėtų važiuoti į didžiuosius miestus. Nežinau, ar visi žino tą faktą, bet jau šiandien Lietuvoje vidutiniškai apie 50 proc. žmonių iš mažųjų ir vidutinių savivaldybių važiuoja į didžiuosius miestus ambulatorinių paslaugų, konsultacijų ir kitų dalykų.
Mūsų tikslas, kad savivaldybėse, net mažose savivaldybėse, 80 proc. visų įmanomų ligų atvejų gydymo paslaugos būtų suteikiamos būtent savivaldybėse.
O kada bus grįžtama į kontaktines konsultacijas, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
