Kai Oktavijui sukako 13 metų, Alina pastebėjo pirmuosius nerimą keliančius ženklus. Iš pradžių tai buvo smulkmenos – berniukas atrodė labiau pavargęs, mažiau valgė, vengė sporto treniruočių.
Diagnozė – leukemija
Alina ramino save, ieškojo paprastų paaiškinimų, bet širdyje ruseno nerimas.
„Atsirado mėlynės ant kūno, sukūdo, pasidarė vangus. Susirgus mažajam, pamaniau, kad reikėtų pas gydytoją apsilankyti ir Oktavijui“, – tikina Alina.
Netrukus moteris gavo šeimos gydytojos skambutį, kuri primygtinai prašė kuo skubiau vykti su Oktavijumi į ligoninės priimamąjį.
„Man buvo šokas, niekas nieko nepaaiškino. Neprisimenu, kaip grįžau namo – man viskas iškrito iš rankų. Nuvykus į Kauno klinikas, patikrinau „E. sveikatą“, kurioje buvo parašyta: įtariama leukemija“, – pasakoja Oktavijaus mama.
Su šia diagnoze šeima susigyveno sunkiai – pripažinti ligos nenorėjo ir Oktavijaus tėtis. Pasak moters, savaitėmis trukusias ašaras ir neigimą pakeitė ryžtas kovoti. Anot Alinos, to imtis įkvėpė ir sūnus, kuris, išvydęs mamos ašaras, neleisdavo jai verkti.
„Tu turi susiimti, nes kitaip jau nebebus. Tu stoji į kovą – man įsijungė kovotojos režimas“, – pasakoja Alina.
Moteris atvira – Oktavijaus ligos istorija buvo itin sudėtinga.
Mamos psichologinė sveikata
Sirgdamas leukemija, jis patyrė apendicito operaciją, kuri, kaip tikino gydytojai, itin pavojinga tokiems ligoniams kaip Oktavijus.
„Pasigedau kažko, kas būtų šalia manęs, nes mamai tokią akimirką gali susišviesti bet kas. Stoviu ir galvoju: o jeigu jo nebeišveš iš operacinės? Jeigu jis mirs? Tikrinau, kelintame aukšte stoviu, nes galvoju: jei kažkas blogai – iššoksiu“, – dalijasi Alina.
Operacija baigėsi sėkmingai, tad berniukui pradėta ieškoti kaulų čiulpų donoro. Nei vienas iš šeimos narių Oktavijui netiko, tačiau atsirado donoras iš Vokietijos.
Itin sunkią kaulų čiulpų transplantaciją išgyvenęs, dabar jau 17-metis Oktavijus dalijasi, kaip vaiko akimis atrodė jo ligos kelias.
Kraujo broliai
„Žinojau, kad sergu mieloblastine leukemija, bet aš nežinojau, kas tai yra. Dariau, ką sakė gydytojai, ir stengiausi pasveikti“, – kalba Oktavijus.
Apie vokietį, kuris tapo berniuko donoru, Oktavijus atsiliepia itin jautriai – tikina, kad šis vyras išgelbėjo jam gyvybę.
„Jis man yra kraujo brolis. Jeigu ne jis – nežinau, kas dabar būtų, nežinau, ar būčiau čia“, – sako Oktavijus.
Netrukus į studiją žengė ir pats Marko – žmogus, kurio dėka Oktavijus gali gyventi. Jautri akimirka – kraujo brolių apsikabinimas, kurį lydėjo ir džiaugsmo ašaros.
Kraujo brolių susitikimą stebėkite aukščiau esančiame laidos „TV pagalba“ epizode.
Prisidėti prie labdaros ir paramos fondo, kuris padeda tokiems kovotojams kaip Oktavijus, galite ir jūs:
Labdaros ir paramos fondas „Tuk tuk širdele“
LT297044090108406338
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „TV pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TV pagalba“.
