Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Mokslininkai mėgina įminti vieną didžiausių Lietuvos istorijos paslapčių. Prie Vilniaus arkikatedros jau atverta duobė, archeologai tiria vietą, kurioje, kaip spėjama, galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. Tačiau tyrimų vieta aptverta ir saugoma. Į ją neįleidžiami nei smalsuoliai, nei žurnalistai. Archeologai pragręžė skylę, į ją įleido ir 3D skenerį.
Pagal Sauliaus Poderio versiją, šioje vietoje turėtų būti paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai. Tyrimus atlieka ir mikrobiologai, kurie aiškinsis, kokie mikroorganizmai susiformavo per daugiau kaip šimtmetį.
„Sekvenuosime mikroorganizmų DNR, nes šiuolaikinės technologijos leidžia mums tai padaryti. Šimtas metų užmūryta, neturėjusi sąlyčio su aplinka, daugybė katedros potvynių, kurie galėjo sunešti įvairius mikroorganizmus į tą vietą“, – pasakoja Gyvybės mokslų centro mikrobiologė Eglė Lastauskienė.
Palaikų nerado, bet rado akmenų
Tačiau mikrobiologinių tyrimų rezultatų teks laukti maždaug mėnesį. O štai archeologai jau skelbia, jog pirmasis tyrimas baigtas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovo palaikų neaptiko. Rado akmenų krūvą.
„Kaulų nesimato, ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli. Kitu atveju, einant pro šalį, ta akmenų krūva visiškai neužkliūtų, o kadangi tai Poderio nurodyta vieta, iš karto prasideda versijos, kad gal po akmenim. Šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – teigia archeologas Rytis Jonaitis.
„Akmenys yra sukrauti, sakysim, taip – jei vienas šonas iš Kazimiero pusės, iš mauzoliejaus, įsivaizduojam, kad buvo atidarytas, tai kraudavo į galinę sieną, kur mes gręžiame. – Ar gali būti, kad po tais akmenim paslėpta specialiai? – Aš manau, kad tikrai ne“, – tikina archeologas Saulius Sarcevičius.
Dar liepą Vyriausybė pritarė ketinimams atlikti išsamius Vilniaus arkikatedros tyrimus. Šiai hipotezei patikrinti skirta 33 tūkstančiai eurų. Tačiau Vytauto Didžiojo palaikų paieškos vyksta dabar.
„Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda, išdaužyti sienas ir paieškoti, kur tie kaulai ir kieno tie kaulai. Čia turi būti profesionalus, kvalifikuotas darbas. Pasitikime savo profesionalais“, – teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Mano, kad palaikai galėjo būti po akmenimis
Apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimo vietą dar pavasarį prabilęs restauratorius Saulius Poderis mano, kad archeologai darbus baigė per anksti. Užmūrytoje ertmėje aptikę didžiulių akmenų krūvą, tyrėjai jų nepatraukė.
„Aš manyčiau, kad vis tiek tuos akmenis reikėtų iš ten ištraukti ir išsivalyti pilnai, pasižiūrėti, ir tada jau galima tą vietą laidoti. Čia kaip archeologui reikia perkasą iškasti iki įžemio, sutvarkyti, nufotografuoti ir tada jau užkasti“, – siūlo S. Poderis.
S. Poderis ragina tyrėjus atidžiau apžiūrėti ir kitas katedros požemių vietas. Restauratoriaus teigimu, po valdovų mauzoliejaus grindimis taip pat gali būti niša, kuri kol kas neištirta.
Kadangi šie tyrimai baigti, archeologai požeminę angą jau užsandarino. Toliau analizuos 3D skeneriu ir kamera užfiksuotus duomenis. Specialistai prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškų tikisi sugrįžti kitąmet. Ir tik tuo atveju, jei pavyks gauti finansavimą platesniems arkikatedros tyrimams.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
