REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus rajone antrajame rinkimų ture laukia intriguojanti kova. Į ilgametės merės Marijos Rekst kėdę taikosi jos bendrapartietis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemar Urban ir socialdemokratas Robert Duchnevič.

Vilniaus rajone antrajame rinkimų ture laukia intriguojanti kova. Į ilgametės merės Marijos Rekst kėdę taikosi jos bendrapartietis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemar Urban ir socialdemokratas Robert Duchnevič.

REKLAMA

Pokalbis su kandidatais – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

Vilniaus rajonas išsiskiria, kaip toks regionas, kurio gyventojams, norintiems leisti vaikus į darželius ir mokyklas lietuvių kalba, trūksta vietų. Pone Urban, patvirtinkite arba paneikite sąmokslo teoriją, kad ilgus metus valdant LLRA, rajono valdžia yra nesuinteresuota sukurti grupes lietuvių kalba tam, kad tie žmonės negalėtų registruotis rajone ir dėl to balsuoja Vilniaus mieste ar kažkur kitur, bet ne rajone.

W. Urban: Tikrai galiu paneigti. Kasmet matome gyventojų padidėjimą, į Vilniaus rajoną važiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir mes visus geranoriškai priimame. Jie mato čia savo ateitį, mato čia tiek darbo, tiek vaikų ugdymo galimybes. Čia galbūt yra oponentų skleidžiama dezinformacija.

REKLAMA
REKLAMA

Bet ir žmonės pasakoja, kad jiems trūksta vietų mokyklose ir darželiuose lietuvių kalba.

W. Urban: Aš sutinku, kad vietų trūksta, kadangi yra labai spartus kasmetinis gyventojų padidėjimas. Per paskutinius 15 metų buvo naujai pastatyti 7 ir ženkliai išplėsti 4 darželiai. Ten buvo kuriamos ir lietuvių, ir lenkų grupės. Dabar yra statomas didelis darželis Riešėje – numatoma, kad jį lankys 125 vaikai. Tai bus 8 grupės, skirtos tiek lietuviakalbiams, tiek lenkakalbiams.

REKLAMA

Mes tikrai neskirstome vaikų, neskirstome žmonių. Mes juos vienijame. Mes suprantame, kad čia žmonės atvažiuoja ir turi turėti galimybę tiek leisti vaiką į darželį, nepriklausomai kokia kalba, tiek į mokyklą.

O kodėl trūksta tų vietų? Ar nėra finansų? Kas per kliūtys?

W. Urban: Biudžetas yra toks, koks yra. Sutikime, savivaldybė negali kasmet statyti po 2 darželius. Yra ir keliai, yra ir kita infrastruktūra, gyvenamoji aplinka ir visi kiti dalykai. Bet mes tikrai statome, plečiame darželius ir einame į priekį.

Jeigu būsiu išrinktas meru, matau savo programoje ir pats žinau, kad reikia kažkaip įtikinti centrinę valdžią, kad Vilniaus rajone yra labai spartus žmonių padidėjimas ir kad valdžia į tai atsižvelgtų, kad problemos – pavyzdžiui, darželių trūkumas – nebūtų perkeliamas vien tik ant savivaldybės pečių. Centrinė valdžia irgi turi žiūrėti į tai ne pro pirštus.

REKLAMA
REKLAMA

Pone Duchnevič, kokia yra situacija jūsų požiūriu?

R. Duchnevič: Galime palyginti save su panašia žiedine savivaldybe – Kauno rajonu – kuri auga panašiais tempais, kaip ir mes. Taip, ten visos mokyklos yra lietuviakalbės, ten nėra gausiai gyvenančių tautinių mažumų, bet mes matome, kad ta savivaldybė yra analogiškai greitai auganti, daug naujakurių, bet Kauno rajonas kažkodėl sugeba išspręsti šitas problemas.

Kaip jūs manote, kodėl?

R. Duchnevič: Man atrodo, kad dalinai yra ir politiniai išskaičiavimai, siekiant išsaugoti valdžią, kurią LLRA Vilniaus rajone turi dešimtmečius, ir turbūt vangiau yra sprendžiamas šitas klausimas. Aš nesakau, kad jis nesprendžiamas, bet jis yra sprendžiamas vangiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kolega sako, kad stengiamasi, daroma, bet esu tarybos narys jau antrą kadenciją, dirbu opozicijoje ir matau, kaip švietimo skyriaus vadovė atneša kažkokius klausimus, kalba apie naujų vietų trūkumą ir ji sako, kad nėra poreikio, kad atlikta kažkokia analizė. Mes normalių duomenų net negalime valdyti.

Vienas tarybos narys iš opozicijos kažkada tiesiog norėjo atlikti apklausą dėl tam tikrų infrastruktūrinių klausimų ir dėl vietų darželiuose trūkumo. Nors surinkome įstatymuose numatytą balsų iš opozicijos skaičių ir merė privalėjo paskelbti apklausą, tas klausimas buvo tiesiog atmestas. Tada reikėjo administracinėm procedūrom – pradžioje per ginčų komisiją, po to per teismą – tai skųsti ir tada privalėjo atlikti apklausą.

REKLAMA

Apklausa buvo atlikta gana šališkai. Buvo visokiausi ribojimai, kad tik būtų nepatogiau ją atlikti. Ji išvis įvyko turbūt tik Avižieniuose. Sudalyvavo atitinkamas gyventojų skaičius, išryškėjo tam tikros problemos ir mes vėl nuėjome nuo jų kažkur toliau, pradėjome ieškoti kažkokių atsimušimų.

Noriu pasakyti, kad vangumas sprendžiant šį klausimą yra ir jis tikrai yra dėl politinių išskaičiavimų. Taip, kolega sakys kitaip, nes jis atstovauja valdančiajai partijai, bet tą problemą reikia spręsti. Jis pats supranta ir tikiu, kad galbūt turi kitų norų, bet matau, kad išskaičiavimas egzistuoja.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų