Darbdavių konfederacija tikina, kad tokiais grasinimais jų neįbaugins ir ruošia siūlymą „antivakseriams“ mažinti nedarbo išmoką. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įsitikinęs, kad nepasiskiepiję darbuotojai turi prisiimti atsakomybę – už nenorą vakcinuotis, teks susimokėti.
Prie mobilaus testavimo punkto automobilių eilės, rikiuojasi ir prekybininkai, ir ugdymo įstaigų darbuotojai, kurie paskutinę dieną nori nemokamai atlikti antigeno testą. Vilnietė Vaida, dirbanti ugdymo įstaigoje, rėžia tiesiai šviesiai – nors skiepytis planavo dar rugpjūtį, po valdžios spaudimo nuomonę pakeitė kardinaliai – ir dabar galvoja apie emigraciją.
„Geriau išeisiu iš darbo, galima į užsienį išvažiuoti, ne visur gi reikia to. – Lengvai susirasite darbą? – Aš galiu nors šiandien išvažiuoti. Yra giminių, yra ryšių, bet tikrai nesiskiepysiu, tikrai“, – sako vilnietė Vaida.
„Labai vertinu neigiamai tą spaudimą tokį. Tai yra prievarta, didžiulė prievarta žmogui, labai neigiamai.“
„Galiu pasakyti – grįžtame į 1940 metus, gaunasi kaip konclageris.“
„Kol kas nesiskiepysiu tikrai. Turbūt testuosiuosi, bet galvoju, ką daryti, o gal išeisiu iš darbo greičiausiai.“
„Tegu skiepijasi tas, kas nori, aš nenoriu. – O kokios jūsų priežastys, kodėl nesiskiepijate? – Man baisu.“
„Šiandien testą pasidariau, tai 10 dienų galiu eiti į darbą, po to pagalvosiu, gal atostogų pasiimsiu.“
„Man jau rytoj baigiasi 10 dienų, tai pasidariau anksčiau, kad mokėti nereikėtų. Tai mokėsime.“
Prieš gruodžio pirmąją mobilūs testavimosi punktai dirba visu pajėgumu, formuojasi eilės. Nuo rytojaus nebelieka nemokamų antigeno testų periodiškai besitestuojantiems darbuotojams. Vien sostinėje šiandien testams užsiregistravo daugiau kaip 4 tūkstančiai žmonių. Kaune daugiau kaip 1000 suskubo atlikti antigeno testus, apie 700 užsiregistravo PGR tyrimui.
„Padidinome maksimaliai antigenų laisvų skaičių, ir žmonių skaičių. Dabar dirba visos 3 palapinės, trys pamainos, maksimalus apkrovimas“, – sako mobilaus testavimo punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius.
Neskiepyti ir COVID-19 nepersirgę darbuotojai testuotis periodiškai turės kas 7-10 dienų PGR arba greitaisiais antigeno testais ir tą daryti jiems teks iš savo kišenės. Darbuotojų profsąjungos tikina jau sulaukia signalų, kad kai kurie žmonės išeis iš darbo.
„Iš tikrųjų yra, kad žmonės skambina ir skundžiasi, kad greičiausiai jie priims sprendimą palikti darbą. Bet mūsų požiūriu, laukiame didesnės bangos, kai ateis apsisprendimas dėl trečio skiepo“, – teigia profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbdavių konfederacija atšauna, kad darbuotojų grasinimams išeiti iš darbo ir užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje nepasiduos. Ruošia siūlymą tokiems „antivakseriams“ mažinti nedarbo išmoką.
„Jeigu pagrindinė priežastis buvo išeiti, nes tu esi idėjinis antivakserių klubo narys, tai tada aš manau, kad reikia ne taip, kaip visiems žmonėms ir su išmokomis – reikia mažinti išmokas. Teiksime tokį pasiūlymą ir žiūrėsime, kaip reaguos“, – sako darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas.
O sustiprinančia doze nuo koronaviruso šiandien pasiskiepijęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nors ir sulaukia didžiulės kritikos lavinos, visgi laikosi savo nuomonės. Ministras įsitikinęs, kad nuo koronaviruso nepasiskiepiję darbuotojai, turi prisiimti ir finansinius kaštus dėl testų.
„Eina kalba tiktai apie mokėjimą už testus tiems žmonėms,kurie neturi jokių priežasčių nesiskiepyti. Kol yra ekstremali situacija, pandemija, jie turi prisiimti tuos kaštus“, – aiškina A. Dulkys.
Tiesa, nors kai kurie darbdaviai sutinka kompensuoti netgi pusę testų sumos, žmonės vis tiek pasiryžę elgtis principingai. Lietuviškų parduotuvių tinklo komercijos direktorė Gitana Čeilutkienė tikina – kai kurie darbuotojai itin užsispyrę.
„Turime kol kas vieną tokį atvejį. Kaip tik šiandien kalbėjome su padalinio vadove apie tą moterį, kuri nusprendė nesitestuoti ir eiti geriau išvis iš darbo. Na, jos pasirinkimą mes gerbiame, be abejo, gali išeiti“, – sako G. Čeilutkienė.
Aukščiausio rango karininkų, policininkų, muitininkų uniformas siuvančios įmonės „Tuma“ vadovas tikina, kad įmonėje imunizuota apie 90 procentų darbuotojų. Likęs procentas skiepytis negali dėl sveikatos sutrikimų – jiems testus įmonė kompensuos. Kitiems teks susimokėti.
„Kodėl aš irgi prasirgau ir pasiskiepijau, ir visas kolektyvas beveik pasiskiepijo, kas galėjo. O jei nenori – eik darykis testus ir viskas už savo pinigus“, – sako „Tuma“ generalinis direktorius Vladimiras Ivlijevas.
Testų kainos privačiose klinikose išties smarkiai skiriasi – greitasis antigeno testas mažesniuose miestuose gali kainuoti apie 12 eurų, o didmiesčiuose teks pakloti ir 30 eurų. Tad per mėnesį testuojantis tris kartus brangiausiai gali tekti atseikėti apie 100 eurų. Kol kas privačios klinikos sako – kainų didinti neketina.
„Vis tiktai kaip privatus verslas mes norime išlikti konkurencingi. Kainas nusistato kiekvienas verslas savaip. O tai susiję su tuo, kiek jie turėjo išlaidų, kokios buvo investicijos, kad užtikrintų šituos procesus“, – teigia „Antėja“ Vilniaus padalinio veiklos vadovė Indrė Šireikienė.
O PGR testas Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 70 eurų. Kai kuriose privačiose klinikose kaina siekia net ir 80 ar 90 eurų.
„Manau, kad pagrindinė priežastis – tai dėl gamintojo pasirinkimo. Nes jeigu mes kalbame apie Europos gamintojus, tai jų kaina yra aukštesnė nei kalbėtume apie trečiųjų šalių gamintojus“, – kalba „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.
Nuo gruodžio galimybių pasą bus galima gauti tik su neigiamu PGR tyrimu, jis galios 72 valandas nuo ėminio paėmimo.
Nemokamai testuotis mobiliuose punktuose galės tik tie darbuotojai, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių, taip pat nėščios moterys.
