Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas. Tiesa, ši istorija turi ir kitą medalio pusę – tiek gamintojai, tiek ir tarptautiniai tarpininkai, kuriems Lietuva moka šimtus milijonus, į mus nežiūrėjo rimtai, todėl ir taisyti klaidų esą neskubėjo.
Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ – naujausias ir moderniausias mūsų kariuomenės pirkinys. Nors šiandien dešimtis tūkstančių eurų kainuojančių prieštankinių raketų jie ir nešaudė, bet taikinius naikino 30-ies milimetrų pabūklu: „Žiūrėkit, dabar įvyko stebuklas, matėt? Važiuoja, šaudo ir pataiko.“
O kitokia ironiška fraze kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys užbaigė kovos mašinų pristatymą. Taip jis sureagavo į anksčiau pasirodžiusią kritiką, kad brangiausias istorijoje kariuomenės pirkinys neveikia. Nors, kad jis neveikė taip, kaip derėtų, vadas pripažįsta.
„Buvo daliniai trūkumai, kur sakykime, šaudymo kampas galėjo būti ne toks, kokio mes norėtume, optikos klausimai buvo jautresni, arba ne taip funkcionavo, kaip reikia, valdymo sistema neveikė taip, kaip reiktų kovinėmis sąlygomis“, – kalba V. Rupšys.
386 milijonus eurų kainavusios 88 kovinės mašinos turėjo būti galutinai pristatytos prieš porą metų. Bet pastebėjus jų trūkumus, įsisuko derybų su gamintojais karuselė. Dabar ministras konstatuoja – pagaliau pavyko su gamintojais susitarti.
„Tas gaminys, kuris buvo mums pagamintas, dar kartą yra patobulintas ir per artimiausius kelis mėnesius Lietuvoje visi esantys „Boxer“ bus atnaujinti, nelieka jokių jų naudojimo apribojimų“, – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuvoje šiuo metu yra 43 „Vilkai“, o dar 45 turi būti pristatyti iki kitų metų vidurio.
Viskas esą užtruko, nes mašinų trūkumų šalinimui pakenkė ir pandemija su savais suvaržymais, o ir pačių gamintojų požiūris į Lietuvos pirkimą. Pati mašinos platforma, yra vokiška „Boxer“, bet ant jos montuojamas žydiškas bokštelis. Būtent jis ir kėlė daugiausia problemų – neveikė, kaip pridera. Anot Anušausko, paaiškėjo, kad jis gamintas nepakankamai kokybiškai.
„Jie atskleidė savo pačių kokybės kontrolės trūkumą“, – sako A. Anušauskas.
„Vis dėlto, mes patys važiavome ir į Izraelį, ir kalbėjome su mūsų partneriais OCCAR, kad požiūris turi keistis, kad turi būti užtikrinta kokybės kontrolė“ , – kalba Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Viceministro minima OCCAR organizacija yra tarptautinė organizacija ginkluotės pirkimams vykdyti. Lietuva jai sumokėjo apie 4 milijonus eurų, kad padėtų įsigyti „Vilkus“. Organizacija turėjo atstovauti ir mūsų šalį derybose su gamintoju, dėl „Vilkų“ trūkumų pašalinimo. Bet ir jie sukėlė nusivylimą.
„Norėtųsi aktyvesnio ir OCCAR, bet aš manau, kad ir jų požiūris pasikeitęs“, – teigia V. Semeška.
Nepaisant visko, kariuomenės vadas bent jau viešai įsitikinęs, kad problemos liko jau praeityje.
„Dabar rudenį pilnai turėsime vieną batalioną, Algirdo batalioną sukomplektuota šita platforma, „Boxer-Vilkas“, ir sekančiais metais, vidurvasarį, liepos mėnesį, bus aprūpintas ir kitas batalionas, Birutės batalionas dislokuotas Alytuje, ta pačia platforma“, – aiškina V. Rupšys.
Ir nors šis brangiausias istorijoje pirkimas ir nėra toks sklandus, bet Lietuva ir vėl ketina pirkti vokiškus „Boxer“. Papildomus 120. Esą geriau kariuomenėje turėti vienodas mašinų platformas, taip išvengiant, vadinamojo, „logistinio košmaro“.
