Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.
Pasak politiko, diplomato Antano Valionio, tokia situacija kelia nemažą grėsmę ir Euroatlantinei vienybei, o didžiųjų valstybių nacionaliniai interesai šiandien keliami aukščiau ES bendrų interesų.
„Nepatenkintieji JAV politika kelia strateginės autonomijos įdėją. Suvokiantys, jog Euroatlantinė erdvė ir toliau lieka svarbiausia vertybe, tam prieštarauja ir kalba apie atvirą strateginę autonomiją. Lenkijos vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį tribunolą klausdama apie ES teisės viršenybę prieš Lenkijos teisę. Teigiamas atsakymas (ES teisė prieštarauja Lenkijos konstitucijai), tarsi suponuoja, jog Lenkijai ES stojimo sutartis negalioja. Ar Lenkija galvoja išstoti ar tik nori šantažuoti ES komisiją? Kol kas, matyt, Vyriausybės prašymu, konstitucinis tribunolas vis atideda sprendimą“, – svarstė A. Valionis, kuris pridėjo, kad net 80 proc. Lenkijos piliečių palaiko jos narystę ES.
Taip pat visai neseniai paaiškėjo, jog Konstitucinis tribunolas nusprendė, jog kai kurios ES teisės nuostatos prieštarauja Lenkijos konstitucijai. „Tad priešprieša tęsiasi“, – pridėjo A. Valionis.
Pasak jo, strateginės ES autonomijos šalininkai turėtų prisiminti tragišką Europos strateginės autonomijos patyrimą.
„Po pirmojo pasaulinio karo buvo sukurta JAV prezidento Woodrow Wilsono idėjomis grįsta Tautų Sąjunga, kuri turėjo sutramdyti bet kokį agresorių ir garantuoti, kaip tada buvo sakoma, „amžiną taiką“. Tačiau JAV parlamentas neratifikavo sutarties ir JAV netapo TS dalyviu. Europa priverstinai liko „autonomiška“. Rezultatas – iki šiol tragiškiausias Antrasis pasaulinis karas ir masinės žmonių žudynės“, – prisiminė A. Valionis.
Diplomatas taip pat kritikavo Lietuvos sprendimą Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, nes dėl to gali patirti ir jau patiria ekonominių sankcijų.
„Taivano demokratiją ir saugumą ne ką sustiprinome, o savo ekonomikai pakenksime gerokai. Verslininkai pro ašaras juokauja – kodėl paskelbėme karą Kinijai“, – teigė A. Valionis.
Plačiau apie Europos Sąjungos politinę padėtį, Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu žiūrėkite komentare, esančiame straipsnio pradžioje.
