Štai kaip prieš oficialias derybas su Vašingtonu vakar kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas: „Manau, rytoj nešvaistysime laiko veltui. Labai ačiū.“
Išvakarėse vykusį neformalų susitikimą su Amerikos diplomatais jis pavadino „sudėtingu“, bet „dalykišku“.
O šįryt S. Riabkovas su kolegomis atskubėjo į Jungtinių Valstijų diplomatinę atstovybę Ženevoje susitikti su Amerikos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman. Susitikimas čia prasidėjo 8 val. 55 min. vietos laiku.
Rusijos ir Amerikos derybos vyksta tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos ir nuogąstaujant, kad Maskva, sutelkusi pasienyje ir Kryme šimtatūkstantines pajėgas, gali surengti karinį puolimą prieš NATO narystės siekiančią Ukrainą. Rytų Ukrainoje aidint šūviams, vilčių dėl sėkmingos derybų baigties mažai.
„Mane neramina Ukrainos vientisumas. Dėl to aš čia. Vientisumas ir kaip tai bus išspręsta. Iki šiol to pasiekti nesugebėjome. Aš už taikų sprendimą, bet taip neišsisprendžia“, – sako Ukrainos karys Andrej.
O ukrainiečiai Kijeve apgailestauja, kad į derybas nepakviesti jų šalies diplomatai. „Ukraina turėtų dalyvauti derybose, nes jose sprendžiamas mūsų šalies saugumas“, – kalba Kijevo gyventoja Valentina.
Tačiau Vašingtonas sako, kad gins Ukrainos interesus ir spaus Kremlių kuo skubiau atitraukti kariuomenę nuo Ukrainos sienos.
„Labai sunku būtų tikėtis, kad įvyktų toks didelis proveržis. Ko gero, geriausiu atveju, mes matytume tai, kad abi pusės įsipareigotų toliau tęsti derybas ir jos galimai truktų ne vieną savaitę ir gal net ne vieną mėnesį“, – teigia politologas Linas Kojala.
Maskva mainais už karių atitraukimą iš Ukrainos reikalauja naujo saugumo susitarimo su Vakarais. Pagrindinis Rusijos reikalavimas – neplėsti NATO į Rytus, taigi atsisakyti planų priimti Ukrainą ir Sakartvelą į Aljansą, taip pat nesteigti naujų karinių bazių posovietinėse šalyse. Abu šiuos reikalavimus Vašingtonas atmetė dar prieš derybas.
„Visi turime suprasti, kad Rusijos reikalavimai negali būti vertinami kaip derybinė pozicija. Agresorius neturėtų diktuoti sąlygų, kol Rusijos tankai yra prie Ukrainos sienų. Rusija tiesiog bando primesti savo valią, o ne nori grįžti prie derybų stalo“, – tikina Ukrainos vicepremjerė Olga Stefanišina.
Po poros dienų Rusijos pareigūnai susitiks su NATO, vėliau ir su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovais.
„Tai – svarbios pastangos mėginant užsitikrinti politinį susitarimą, kuris padėtų išvengti ginkluoto konflikto. Taigi deryboms esame nusiteikę geranoriškai, esame nusiteikę kalbėti apie esminius dalykus ir, žinoma, išklausyti Rusijos nuogąstavimų. Jau esu derėjęsis su Rusija, kai buvau Norvegijos premjeras, ir žinau, kad įmanoma pasiekti susitarimą su Rusija“, – komentuoja NATO vadovas Jens Stoltenberg.
Baltųjų rūmų pareigūnai užsimena, kad Vašingtonas su Rusija galbūt tarsis dėl priešraketinių sistemų dislokavimo lokacijų, taip pat dėl karinių pratybų dydžio. Tačiau Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas konkretus. Anot jo, bet koks teigiamas derybų rezultatas priklausys nuo Rusijos pasiruošimo atsisakyti agresyvios pozicijos, kurią jis prilygina „eskalavimo atmosferai įrėmus ginklą Ukrainai į galvą“.
