Nors Lietuvoje netrūksta kokybiško geriamojo vandens, jau daugiau nei dešimtmetį Krokialaukio gyventojai priversti kasdien naudoti neaiškų skystį. Balzganas, skleidžiantis keistą nemalonų kvapą, kaip mat užkemšantis visus filtrus, gadinantis skalbimo mašinas, indaploves ir virdulius. Gyventojai nesiryžta jo gerti.
„Smirdantis vanduo, neįmanoma net nusimaudyti. Smirda nuo jo“, – teigė miestelio gyventoja.
Krokialaukio gyventojas Edgaras Ručinskas kasdien savo šeimai parneša mažiausiai 10 litrų parduotuvėje pirkto vandens. Labai nepatogu, bet gyvybiškai reikalinga, nes vanduo iš čiaupo siaubingas. Negana to, vandens tiekimas nuolat nutrūksta. Kartą vanduo buvo dingęs pusdieniui, o kai vėl ėmė tekėti Edgaro namuose pasklido baisiai nemalonus kvapas.
„Chemija kažkokia jaučiasi. Atsuki ir jis skleidžia nesąmoningą cheminę smarvę“, – tikino Edgaras.
Pavyzdžiui, Edgaro žmona Rita į darbą išėjo net nepusryčiavusi, nes prausiantis po dušu ją ėmė pykinti.
„Kraupiai. Pažiaukčioji, pasiprausi, nes dvokas tai labai baisus. Negaliu indų plauti nežiaukčiodama, akys ašaroja, gerklę peršti. Vandens smarvė neapsakoma“, – tikino Rita Ručinskienė.
„Dabar tai juokas ima, bet prausiantis tikrai nejuokinga. Aš vaikui neduodu, neprausiu aš vaiko tokiame vandenyje“, – tikino Edgaras Ručinskas.
Artimiausiu metu Edgaras planuoja keisti ir skalbimo mašiną – jau trečią per 10 metų. Negana to, neseniai keistas klozeto bakelis yra pilnas rudų nuosėdų – jomis aplipusi vidinė sienelė, o vidaus prietaisai atlaiko vos kelias savaites.
„Indaplovės nebenaudoju jau keli metai, nes nėra tikslo“, – teigė Edgaras.
Ir taip jau 10 metų. Maistui vandens iš čiaupo šeima nenaudoja – visada perka vandenį parduotuvėje.
Vandenį parduotuvėje perka ir Krokialaukio gyventojas Ramūnas. Jis kartais važiuoja net keliasdešimt kilometrų, kad įsigytų kuo pigesnio geriamojo vandens – mažiausiai po 50 litrų per savaitę.
„Vandenį iš čiaupo naudoju tik kojoms nusiprausti, kai ateini po darbo. Vonioje vanduo kaip arbata bėga. Neįmanoma, reikia nekvėpuoti. Kvapas kaip prarūgusio pieno. Kaimynai skambina ir klausia, ar pas jus pienas nebėga iš krano. Sakau, kad gal ūkininkai pradėjo pumpuoti vietoje vandens pieną“, – juokdamasis pasakojo Ramūnas.
Mažiausiai kartą per savaitę vyriškis leidžiasi į rūsį keisti filtrų. Sako, kad per savaitę jis nuperka bent du filtrus. Štai ir prieš kelias dienas pakeisti filtrai jau ruduoja. Kenčia ir kiti buities prietaisai – apynaujis klozetas jau sugadintas, tad jį tuoj reikės vėl keisti.
„Praktiškai visąlaik naudojame tą chemiją. Savaitę nepravalei, tuoj per visur pradeda bėgti, klozetas būna raudonas iš visų pusių. Nežinau, ką dar galima pasakyti apie tokią kokybę“, – skundėsi Ramūnas.
Būna dienų, kad dviejuose Krokialaukio parduotuvėse geriamojo vandens kartais nebelieka. Tai aukso vertės prekė, kurios Krokialaukio parduotuvėse nuperkama daugiau nei kitų skysčių.
Vandens tiekėjas tikina, kad vanduo saugus
Krokialaukio seniūnė Gintarė Navickienė apie miestelio bėdą žino, tačiau nesupranta priežasties. Valdininkė tikina, kad per seniūnijos čiaupus bėga normalios spalvos ir sudėties vanduo. Pati jo gerti nebijo ir siūlė jo paragauti laidos „Žalioji byla“ komandai.
„Jis truputėlį kitoks negu Vilniuje, bet vanduo“, – teigė seniūnijos patalpose bėgančio vandens paragavęs laidos žurnalistas Daumantas Butkus.
„Šiandien kaip tik buvau kitame krašte, prieš atvažiuodama čia ragavau vandens ir tikrai jokio kvapo – vanduo kaip pas mus kultūros namuose. <...> Nežinau, gal tik dalyje tos trasos kažkas yra negerai. Pats vandens tiekėjas darosi tyrimus ir sakė, kad visada viskas buvo gerai“, – tikino seniūnė G. Navickienė.
Tad įmonė tyrimus darosi nuolatos, bet Krokialaukio gyventojai nuolat skundais atakuoja vandens tiekėją, siunčia nuotraukas, vaizdo medžiagą, patys neša vandenį į laboratoriją. Ir štai už krokialaukietės Ritos pinigus daryto tyrimo rezultatuose matomas gerokai padidėjęs geležies kiekis vandenyje.
Vandenį Krokialaukio gyventojams tiekia Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“. Gyventojai tikinimi, kad vanduo saugus ir kokybiškas.
„Pasakė, kad leistinos normos visų tų geležių ir kitų chemikalų“, – pasakojo Krokialaukio gyventojas Edgaras.
Laidos „Žalioji byla“ komanda nuvyko į įmonės „Simno komunalininkas“ biurą ir bandė susitikti su jos direktoriumi, tačiau nepavyko – esą jis atostogavo. Prisiskambinti jam taip pat buvo sunku – Krokialaukio gyventojai juokauja, kad su juo susisiekti sunkiau nei su kokiu ministru. Visgi po kelių bandymų prisiskambinti pavyko.
„Pas mus daromi tyrimai, visi atlikti. Mes galime jums parodyti. Man tie paistalai jau pabodę“, – teigė įmonės „Simno komunalininkas“ direktorius Juozas Kalėda ir tikino, kad vandenį tikrai galima gerti.
Įmonės direktoriui antrino ir Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
„Kiek mane informavo „Simno komunalininkas“, tai vanduo atitinka visus standartus. <...> Gal jis neskanus, geležies kokios per daug, bet standartus atitinka“, – tikino Alytaus rajono meras.
Tačiau dar vieno laboratorinio tyrimo išvada, kurią laidai „Žalioji byla“ atsiuntė Krokialaukio gyventoja Rita, parodė, kad vandenyje rasta ne tik geležies, bet ir chloro bei sieros likučių.
Nepaisant to, dėl rudo vandens „Simno komunalininko“ direktorius kaltina pačius gyventojus. Esą iki vandenvietės vanduo geras, o problema slypi gyventojų vamzdžiuose, kurie esą surūdiję. Tik problema ta, kad visi vamzdžiai – plastikiniai.
Geriamojo vandens tiekėjai vandens kokybę turi tirti nuolat, tačiau įstatymai neįpareigoja to daryti nepriklausomose laboratorijose. Galima turėti savo laboratoriją. Tad „Simno komunalininkas“ deklaruoja, kad jų vanduo atitinka visus standartus ir yra saugus vartoti. Bet ar tikrai?
Vanduo turi būti ne tik saugus, bet ir kokybiškas
Laidos „Žalioji byla“ dzūkiško vandens atvežė į Vilnių, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jos atstovė iškart pajuto keistą vandens kvapą ir tikino, kad kraštas tikrai turi problemą.
„Ten daug kur yra ta problema. „Simno komunalininkas“ turi virš 30 vandenviečių. Didžiojoje jų dalyje yra tos pačios problemos. Tai yra gamtinė medžiaga, tiesiog tie filtrai ir įranga statoma tam, kad problemą išspręstų. Bet kodėl ji šiuo atveju yra nesprendžiama, tai yra techninis klausimas – kodėl ta įranga neveikia taip, kaip ji turėtų veikti“, – tikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadose teigiama, kad „Simno komunalininko“ vanduo yra saugus vartoti – jame nėra mikrobiologinės taršos. Tačiau kokybišku geriamuoju vandeniu tokio skysčio specialistė nevadina.
„Jis nėra kokybiškas, bet klausimas yra, ar jis saugus. Saugos pažeidimų nėra nustatyta“, teigė I. Drulytė.
Kokybę apibrėžia ne tik laboratorinio tyrimo išvados. Geriamasis vanduo turi būti ne tik saugus, bet ir patrauklus vartoti – bekvapis, beskonis ir absoliučiai skaidrus.
„Tas vanduo neturėtų būti nei rudas, nei su kažkokiais pašaliniais kvapais, nei drumstas“, – aiškino specialistė ir patikino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos iniciatyva „Simno komunalininko vanduo bus tiriamas dažniau.
Krokialaukio vanduo nepatiko aplinkos ministrui
Laidos „Žalioji byla“ komanda padarė eksperimentą ir Krokialaukio vandens nunešė ir į Aplinkos ministeriją, kuri nuolat ragina saugoti gamtą, nepirkti vandens plastikiniuose buteliuose ir drąsiai vandenį gerti iš čiaupo.
Tad žurnalistas Daumantas Butkus nusprendė Krokialaukio vandeniu pavaišinti ir aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką.
„Kaip ne iš krano kvepia. Yra specifinis kvapas“, – teigė ministras ir atsisakė paragauti vandens.
Ministras pastebėjo, kad net butelyje matosi vandens drumstumas, o tai iškart kelia įtarimų.
„Primena vandenį iš melioracijos griovio, o ne geriamąjį“, – tikino ministras.
Ir štai už tokį centralizuotai tiekiamą vandenį Krokialaukio gyventojai moka bene brangiausiai Lietuvoje – tris eurus ir trisdešimt septynis centus už kubinį metrą. Beveik tris kartus brangiau nei vilniečiai. Tokią situaciją Aplinkos ministras vadina skandalinga.
„Ta nelaimė jau dešimt metų tęsiasi nenutraukiamai ir tokio vandens vartoti ne tik nepatartina, bet ir turbūt net negalima. Net vertinant vizualiai“, – pasibaisėjimo neslėpė K. Mažeika.
Tai ką tada gerti Krokialaukio gyventojams?
„Kokybiško vandens Lietuvoje yra. Tik reikia jį tinkamai pateikti žmogui ir tai, kas yra čia, tikrai negalima pavadinti kokybišku vandeniu. Tai yra žmonių apgaudinėjimas šiuo atveju. Aišku, žmonės neturi kitos išeities, čia yra savivaldybės politinė valia priimti sprendimus, kad ta situacija pasikeistų“, – tikino aplinkos ministras.
Bet situacija nesikeičia, o Alytaus rajono valdžia giriasi investuojanti milijonus. „Simno komunalininkas“ už juos kasmet stato naujus vamzdžius ir filtrus, bet Krokialaukio gyventojai geriamą vandenį ir toliau bambaliais namo tįsia iš parduotuvių.
„Jeigu prileidus į vonią vien tik tai vandens iš čiaupo jame akivaizdžiai plaukioja putos lyg aš būčiau šampūno įpylusi, tai kaip gali sakyti, kad tas vanduo yra tinkamas naudoti? Kaip galima taip meluoti?“, – klausė Krokialaukio gyventoja Rita.
„Aš pats artimiausiu metu planuoju nuvykti į „Simno komunalininką“, pasikviesti tiek merą, tiek administracijos direktorių ir aptarti tą situaciją. Normalioje veikiančioje įmonėje, jeigu būtų tokie nepasitenkinimai ir tokie vizualūs pažeidimai, tai turbūt toks direktorius jau kitą dieną nebedirbtų savo darbe ir būtų ieškomas kitas kompetetingas žmogus, kuris neterštų ne tik įmonės vardo, bet ir turbūt visos savivaldybės reputacijos negadintų. Tai manau, kad tie sprendimai, anksčiau ar vėliau, turės būti priimti“, – patikino aplinkos ministras K. Mažeika.
Po žurnalistų apsilankymo – stebuklas
Laidos „Žalioji byla“ komanda tikina, kad po jų apsilankymo Krokialaukyje įvyko mažas stebuklas. Iš čiaupų ėmė bėgti skaidrus ir bekvapis vanduo.
Krokialaukio gyventojo Edgaro mažametis sūnus po truputį pratinasi juo praustis, o žmonai Ritai dušas apetito jau nebesugadina.
Bet ar ilgam?
Daugiau detalių ir gyventojų pasakojimų apie situaciją Krokialaukyje pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
