Lygiai prieš savaitę, kilus konfliktui parduotuvėje vyriškis peršovė apsaugos darbuotojo kojas, o konfliktas kilo dėl apsauginio reikalavimo pirkėjui užsidėti veido kaukę.
Paaiškėjo, kad ginklu ginti savo įsitikinimus pasiryžo ne šiaip antivakseris, o prieš 9 metus į Seimą kandidatavęs vyras. Pažvelgus į jo profilį feisbuke, matyti, kad vyras stipriai piktinosi dabartinės valdžios sprendimais. Nevengė keikti valstybės vadovus, kalbėjo apie poreikį ginkluotis.
„Galima manyti, kad yra tam tikra dalis žmonių, vadinamai pavargę, nuo tos pandemijos, bet šitas atvejis akivaizdžiai rodo, kad žmogus minimum turi psichologinių problemų, šiais laikais nešiotis ginklą, rodo, kad žmogus yra padidinto įtarumo“, – sako psichiatras Raimundas Alekna.
Šis vyriškis išsilavinęs, anuomet nurodė, kad yra baigęs fizikos magistrą, dirbęs ginklų parduotuvėse. O net ir paleidęs šūvius į savo darbą dirbusį apsauginį, sulaukė ne vien tik pasmerkimo. Kai kurie aiškina, kad pati valdžia kalta, jog žmonės taip reaguoja.
„Mes galime stebėti covido išprovokuotą tam tikrą radikalizaciją, bet tai nereiškia, kad tai labai labai platus procesas. Bet visuomenėje atsiranda dalelė žmonių, tebūnie ir nedidelė, kuri gali būti paveikta to bendro konteksto, o sąlygos radikalizacijai yra gana palankios“, – teigia sociologė Rūta Žiliukaitė.
Anot mokslininkų, pykti ir nesutikti su kita nuomone yra normalu, tačiau iki tam tikros ribos. Vis tik net ir tie, kurie nesigriebia smurto, savo įsitikinimus ir vertybes gina iš paskutiniųjų, nors tai gali trukdyti vystyti konstruktyvų dialogą.
Pasaulio neteisingumo jausmą, nuoskaudą atsineša iš savo šeimos, iš savo vaikystės ir jie gyvena su ja. Ta nuoskauda jiems niekur nedingsta, jiems tik reikia surasti priežastį, paaiškinimą, kas kaltas, kad jie blogai jaučiasi“, – tęsia psichiatras.
Vis tik tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra išskirtiniai atvejai. Visuomenės susipriešinimas, kartais net peržengiant sveiko proto ribas pastebimas ir kitose šalyse.
Įvairūs tyrimai rodo, kad visuomenėje į radikalizmą linkusių žmonių gali būti iki 3–4 procentų. Be to, atsiranda ir tokių, kurie stengiasi manipuliuoti žmonėmis ir juos kursto, kad pasiektų savų tikslų.
Kad per pandemiją dalis visuomenės įsiaudrinusi ir dėl to gali išlieti savo pyktį pavojingais būdais, perspėja ir Valstybės saugumo departamentas. Saugumiečiai sako, kad šiais laikais padidėjusi socialinių neramumų rizika.
Nuo pandemijos pradžios stebima intensyvesnė nei anksčiau radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaida, politinio ekstremizmo propaguotojų veikla. Siekiama įvairiais būdais – nuo propagandos socialiniuose tinkluose iki pasinaudojant taikiais protestais – kurstyti piliečius, didinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir stiprinti pasipriešinima demokratinėms vertybėms.
Bet į radikalizmą linkę ne tik skiepų priešininkai. Valdžios ir vakcinų šalininkų gretose taip pat yra radikalų, kurie nevengia antivakserius vadinti įvairiais žodžiais, kviečia juos negydytį ir palikti mirčiai, sodinti į kalėjimą.
„Paprastuoju būdu nurašant juos tik, kaip radikalus, mes labiau pralošime, nei išlošime, iš tiesų. Gebėjimas rasti pusiausvyrą, kuri nėra lengva, nes kaip sakiau, emocijos būdingos abiem pusėm, teisėtai priklauso abiem pusėm, nepriklauso taip, kad viena pusė galėtų mažiau pykti, tai tas labai svarbu susikalbėjimui“, – kalba sociologė Rūta Žiliukaitė.
Anot sociologės, šio ideologinio susiskaldymo pasekmes, pajusime ir 2024-aisiais per Seimo rinkimus – pasinaudojus visuomenės nuotaikomis, radikalai gali patekti ir į valdžią.
