Atliekant „Achemos“ gamykloje remontą ir kranu keliant variklį, pažeisti vamzdžiai ir į teritoriją išsiveržia 50 tonų amoniako. Pavojingos medžiagos žaibiškai sklinda ne tik įmonės aplinkoje, vėjas jas neša miestelio link. Pradeda kaukti pavojų skelbiančios gamyklos sirenos.
Į nelaimės vietą skuba ugniagesiai su specialiais kostiumais. Jiems tenka užsukti sklendes.
Vieną po kito išveda sužeistuosius – jų keturi, dar du žmonės, deja, žuvo. Visa laimė, tai tik scenarijus, pagal kurį vyksta pratybos šiame strateginiame objekte. Pratybose dalyvauja per pusšimtį įvairių tarnybų atstovų – ugniagesiai, medikai, policija, bendrovės darbuotojai mokomasi likviduoti katastrofos padarinius.
„Amoniakas garuoja greitai, jis turi būti sodinamas, tai mes tą ir darome – paduodamos vandens užsklandos, ir jis būna sodinamas“, – sako pratybų vadovas Vidas Barauskas.
Pasak Jonavos vadovų, didelis nematomas darbas vyksta ir valdžios rūmuose, kur posėdžiauja ekstremalių situacijų komisija. Esą svarbiausia, kad įvykus bet kokiai nelaimei, apie ją informacija būtų pateikiama kuo operatyviau. O incidentų čia gamykloje esą būna.
„Gamybos metu naudojamos įvairios lakios ir sveikatai pavojingos medžiagos, incidentų atsitinka, tose situacijose, kuriose mes kaip visuomenė susiduriame, ir pernai buvo įvykių šiokių tokių – tai pagrindinis dalykas yra visuomenės savalaikis informavimas, kad visuomenė žinotų ar yra pavojinga, ar galima vesti vaiką į lauką“, – sako Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Išties šios gamyklos pašonėje gyvenantys jonaviškiai sunerimsta, ir gana dažnai. Miestelėnus gąsdina iš kaminų kartais vis išveržiantys oranžiniai dūmai – vadinamoji lapės uodega, kartą buvo ir liepsnos pasirodę. Gyventojai tokia informacija nerimastingai dalinasi socialiniuose tinkluose. Bendrovės atstovai ramina.
„Tas, kas pirmiausiai jaudina jonaviečius – tai rudas dūmas, jis taps ir vadinasi, tai yra azoto oksidai, kai tik pas mus neplaniškai stoja rūgšties gamyba, tai kaminai yra aukšti ir iš miesto labai gerai matosi tos nuodingos dujos jos išsimetamos 110 metrų aukštyje, sklaidos yra paskaičiuotos – tai projektiniai sprendimai ir aplinkiniams nėra jokios grėsmės, kad ten mes nunuodysim“, – teigia AB „Achema“ Technikos direktorius Juozas Tunaitis.
„Achemos“ atstovai sako, o štai jei šių pratybų scenarijus pasikartotų realybėje – pavojingos medžiagos žaibiškai pasklistų 2 km spinduliu. Tad labai svarbu ne tik suderinti visų tarnybų veiksmus ir pašalinti net menkiausius nelaimės likvidavimo trikdžius nelaimės.
„Mes sėdėdami savo ekstremalių situacijų centre, turėjom labai prastą ryšį, kur kitose gamyklos vietose tas ryšys veikdavo visai tvarkingai. Tai va vienas toks minusas, kas iš karto išaiškėjo“, – kalbėjo J. Tunaitis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas tikina, kad šioje gamykloje įvykus bet kokiai katastrofai jos padarinių šalinimas vyktų kur kas sklandžiau, ir sunkiai valdyto Alytaus gaisro scenarijus greičiausiai nepasikartotų.
„Skirtingai nei vyko Alytuje, kur informacija gauta apie ženkliai mažesnius kiekius, degančius, tai čia parengti ir incidento likvidavimo planai. Todėl kai pajėgos atvyksta, jie žino ant kurių hidrantų apsijungti, kur statyti…“, – sako departamento direktorius Saulius Greičius.
Pastarąjį kartą pratybos čia rengtos 2013-aisiais. O didžiulė nelaimė gamykloje įvyko prieš tris dešimtmečius – vyresniosios kartos tautiečiai dar pamena 1989 kovo 20-osios katastrofą, kai išsiliejo apie 8000 tonų amoniako, kuris garavo ir vėliau užsidegė. Avarijos likvidavimo metu žuvo 7 žmonės, pusšimtis sužeista, o tūkstančiai aplinkinių rajonų gyventojų nukentėjo. Padaryta ir milžiniška žala gamtai.
