Ekonomistai: valdančiųjų paliktas biudžetas kelią nerimą, nes šis – vėl krizinis

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus. 

Nueinančios valdžios – valstiečių – paliktas kitų metų biudžetas kelia didžiules aistras tarp politikų ir ekonomistų. Situacija išties opi. Mat valstybės skola auga, o neapibrėžtumas dėl koronaviruso didėja ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Štai kitąmet valdžios sektoriaus įsiskolinimas viršys 50 procentų bendrojo vidaus produkto ir pasieks 25 milijardus eurų. Pasak ekonomistų, nuo praėjusių metų valstybės skola ūgtelės kone 15 procentų.

„Kaip žinia, skolą užsiauginti yra labai lengva, vis tik ją ilgainiui reikės refinansuoti, nežinia, ar pavyks atiduoti. O sumažinti ją retai šaliai kuriai pavyksta“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Apie kitų metų biudžetą praėjusią savaitę pasisakė ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Jis socialiniame tinkle ir valstybės iždą pavadino „Skausmingų pagirių biudžetu“. Pasak Kubiliaus, toks pažadais užkaišytas biudžetas bus skausmingas ne tik šalies gyventojams, bet ir politikams, laimėjusiems rinkimus.

„Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9 proc. iki 5 proc. reiškia pakankamai žiaurų „diržų suveržimą”. Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad 2008-2012 metų krizės laikotarpiu mūsų pastangos per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3 proc. būdavo labai skausmingos ir žmonėms, ir patiems politikams“, – pasakoja europarlamentaras Andrius Kubilius.

REKLAMA

O valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis į Kubiliaus žodžius apie pagiringą kitų metų biudžetą reaguoja aštriai. Jisai tvirtina, kad Lietuva viena mažiausiai įsiskolinusių valstybių visoje Europos Sąjungoje ir negaili aštrių žodžių buvusiam konservatorių lyderiui.

„Labai liūdina, kai vienas iš tokių, sakyčiau, ekonominės politikos mohikanų, kaip Andrius Kubilius, šnekėti apie diržų veržimąsi. Aš labai džiaugiuosi, kad ekonomistų tarpe atsirandą tų, kurie iš karto sako – Andrius Kubilius nusišneka. Tą pačią dieną pasirodė pranešimai, kad visos Europos šalys skolinasi tam, kad palaikytų savo ekonomikas“, – teigia valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pasak ekonomistų, valdžios išdalinti pažadai prasilenkia su galimybėmis ir yra nukreipti į mases. Mat valstiečiai pažadėjo ir 35 eurais didėsiančią minimalią algą, ir 10 eurų augsiančius vaiko pinigus. O kur dar pensijos.

„Tai iš tikrųjų visa tai yra masėms skirti, itin populiarūs sprendimai. Krizės akivaizdoje nėra nei tvarūs, kalbant apie vaiko pinigus, nei taiklūs. Nes vis tik juos gauna ir pasiturinčios šeimos“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Toks populistinis valdančiųjų paliktas biudžetas galvos skausmu taps naujajai valdžiai, kuri turės ne tik apsieiti be diržų veržimosi, bet dar ir protingai panaudoti iš Europos Sąjungos gautas milijardines sumas.

„Vien tas ekonomikos DNR planas yra 6 milijardai eurų Europos Sąjungos paramos. Taip pat ir valstybės biudžeto lėšų ir skolintų lėšų, kurias per trumpą laiką reikės įdarbinti. Nepriklausomai nuo to, kas bus Vyriausybėje, skaidriai ir efektyviai ir protingai įdarbinti tas lėšas tikrai bus sudėtinga užduotis“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

Tiesa, prieš artėjantį antrąjį rinkimų turą politikai stengiasi kuo mažiau veltis į aršias diskusijas dėl būsimo kitų metų biudžeto. Šiandien išankstiniame balsavime dalyvavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paklausta apie būsimą biudžetą, tikina, kad diržų veržimosi išvengti pavyks.

„Mes vis dar turime valstybės vadinamą DNR planą, kurį bus galima pakoreguoti. Mes vis dar turime galimybę Europos fondą nukreipti ne į infrastruktūrą, o į žinias, į žmones ir mes pasistengsime tai padaryti“, – pasakoja Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Maža to, valdančiųjų pažadai nesiliauja ir prieš pat rinkimus. Likus dešimčiai dienų iki rinkimų valdžia prakalbo ir apie 13-ąją pensiją. Skaičiuojama, kad tam reikės apie 180 milijonų eurų. Tokias kalbas ekonomistas romas Lazutka vadina visišku populizmu. Tiesa, į kitų metų biudžetą 13-ta pensija nėra įtraukta.

„Tai nėra dideli pinigai, bet tai yra tiesiog negražu ir nėra būtina. Jeigu norima daugiau didinti pensijas negu dabar numatoma indeksavimo įstatymu apie 7 procentai per metus, tai galima įstatymą pakoreguoti ir pensijos didėtų 10 procentų“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.

Po Vyriausybės pritarimo kitų metų valstybės biudžeto projektas teikiamas svarstyti Seimui. Tiesa, koks bus priimtas galutinis biudžeto variantas jau po įvykusių rinkimų, sunku prognozuoti, ypač jei pasikeis valdančioji dauguma.


Rašyti komentarą...
D
Danutė
2020-10-20 13:49:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nevarykit į kelnes, valstybės daugiau skolinasi ir nepanikuoja, atiduosim taip, kaip atidavinėjam konservų skolas, dabar ne tokie laikai, kad nepasiturintys gyventų pusbadžiu.
Atsakyti
-4

M
Miranda.
2020-10-20 13:43:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau jie kėdes matuoja. Laimėkite pirma! Ir nieko nuostabaus, kad diržus vežtis reikės. Jums valdant, jau įprasta. Kaip tik ateinat į valdžią, taip jums biudžetas tuščias.
Atsakyti
-3

D
Danutė ė
2020-10-20 13:44:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visur plėšia pinigus, kas per vėliava, skambinau nemokamų numeriu į Mano būstas, tai telefono sąskaitą paliko tuščią, o numeris nemokamas ir paslaugų dėl šildymo nesuteikė, sakė šildymas nuo praeito ketvirtadienio, o dar šiandien nėra, o mokėt reikės, taip ir tyčiojasi visi valdžios atstovai.
Galit ne dejuot milijonų prisivoge.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų