„Šitas pasiūlymas yra skubotas ir pavojingas, kadangi mes pirmiausia turime pradėti nuo pradžios. Mes turime išsiaiškinti, ką veikia pati (LRT – BNS) taryba, kurios veikla yra dabar ganėtinai įslaptinta, daugybė konfidencialių dalykų“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis.
Jo teigimu, reikia išsiaiškinti, kokia yra Tarybos pozicija dėl jos veiklos viešumo ir kokiu viešojo intereso tikslu Tarybos veikla yra pakankamai įslaptinta.
„Tada galėtume svarstyti tiesiog, ką ji gali ar ko ji negali. Dabar Taryba, jeigu jai suteikiame tokius didelius įgaliojimus – pareikšti nepasitikėjimą, negrindžiant viešuoju interesu – ir balsuojant tik pusei Tarybos narių, visiškai neturint aiškios veiklos matricos, mano galva, tai yra pavojinga ir mažų mažiausiai neatsargu. Aš vertinu labai rezervuotai ir atsargiai šitą pasiūlymą“, – sakė A. Antanaitis.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, taip siekiama perimti arba sukurti naujus svertus valdant informacijos srautus.
„Tas yra akivaizdu. Bet ko labiausiai bijau kaip žurnalistų sąjungos pirmininkas, kad tie srautai nepasidarytų nevaldomi, nepereitų į netinkamas arba į neaiškias rankas ir netaptų ginklu tų, kuriems valstybės interesai rūpi mažiau negu turėtų rūpėti“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė taip pat kritikavo projektą. Anot jos, jis kelia daug nerimo ir „yra panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu“.
„Visų pirma, iš įstatymo siekiama išbraukti svarbiausią saugiklį, kad LRT direktorius gali būti atleidžiamas tik esant viešojo intereso pažeidimams, dėl svarbios priežasties. Tai yra svarbus saugiklis, užtikrinantis LRT kaip žiniasklaidos priemonės nepriklausomumą nuo politikų, kurio svarba pabrėžiama ir Konstitucinio Teismo sprendimuose“, – sakė B. Davidonytė.
Jos manymu, tai yra sistemingas „Nemuno aušros“ bandymas pakristi visuomeninio transliuotojo laisvę ir nepriklausomumą.
„Lygiai taip pat matau ryšį su tuo, kas tuo pat metu vyksta ir kitose Baltijos valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, kur radikali populistinė partija siekia išvis panaikinti visuomeninį transliuotoją. Tai panašu į sinchronizuotą veikimą, siekiant sumažinti žiniasklaidos laisvę regione“, – pažymėjo Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.
Kaip rašė BNS, „aušriečių“ vedlio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotomis pataisomis, kurias pirmadienį registravo grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“, siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Pakeitimais norima, kad LRT vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė transliuotojo Tarybos narių.
Iniciatorių teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų atleidimo kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas Tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo, politinės ar organizacinės įtakos ir leistų priimti sprendimus vadovaujantis sąžine bei profesionaliu vertinimu.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS nekomentavo valdančiųjų atstovų iniciatyvos, pažymėjęs, kad Taryba šio klausimo neaptarė, tačiau tai galbūt padarys artimiausiame posėdyje.
Visuomeninio transliuotojo Tarybos posėdis turėtų vykti gruodžio viduryje.
