Tačiau ir vienu, ir kitu atveju yra ir rizikų. Deklaruojant kitą vietą nei iš tiesų gyvenate, mokesčių inspekcija grasina tikrinti, kiek ten sudeginsite elektros ir išleisite vandens, ir mokesčio vis tiek reikalauti. O nekilnojamojo turto perleidimas susijęs su rizika jį visam laikui prarasti, mat padovanojus turtą – kad ir šeimos nariui – vėliau jį atgauti gali ir nebepavykti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžiečiai svarsto, kaip išvengti kitąmet įsigaliosiančių nekilnojamojo turto mokesčių:
„Žmonės gal net skirsis neoficialiai, kad nereikėtų mokėti.“
„Nebent žmoną išregistruoti?“
„Kas mažiau turi turto, normaliai deklaruos, kas daugiau, sugalvos, kaip apeiti.“
„Kam mokėti neteisėtą mokestį? Reikia apeiti, apeinami dauguma įstatymų.“
Padovanojus būstą, galite jo ir neatgauti
Gyvenamosios vietos deklaravimas neapmokestinamąją turto vertę padidins beveik dešimteriopai – vietoje 50 tūkstančių iki 450 tūkstančių eurų. O tame pačiame būste deklaravus gyvenamąją vietą sutuoktiniams, neapmokestinamoji vertė bus dar dvigubai didesnė – sieks beveik milijoną eurų.
Tačiau mokesčių inspekcija perspėja, kad kilus įtarimams, jog gyvenamoji vieta deklaruota fiktyviai, reikalaus susimokėti nekilnojamojo turto mokesčius kaip už nepagrindinį būstą.
Pavyzdžiui, už 200 tūkstančių eurų vertės būstą metinis mokestis sieks 300 eurų, už dvigubai didesnės vertės – 1100 eurų, o už pusės milijono eurų namus metinis mokestis bus 1700 eurų.
„Jei fiktyviai registruota, mes patikrų, analizių metu, galime vertinti šaltinius – kaimynų liudijimus, elektros suvartojimą, vandens suvartojimą, parkavimo vietos išsipirkimą – įvairias aplinkybes, ar gyventojas būste gyvena“, – teigė Mokesčių inspekcijos departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Visgi mokesčių inspektoriai pripažįsta, kad pagal civilinį kodeksą sutuoktiniai ir tarpusavyje, ir su tėvais, ir su vaikais gali pasidalinti ar dovanoti vienas kitam nekilnojamąjį turtą – tapti jo savininkais ir deklaruoti jame gyvenamąją vietą. Tokia paslauga pas notarą kainuotų viso labo 100 eurų, tačiau notarai perspėja, kad kartą padovanojus, nebūtinai prireikus pavyks jį atgauti.
„Nuosavybė atitenka dovanos gavėjui. Atgal – nesvarbu dėl kokios priežasties dovanojamas turtas, ar kad turi tiek daug, ar kad menamai bėgs nuo mokesčių – po to, kai dovanojimas įvykęs, viskas priklauso nuo dovanos gavėjo. Atgal panaikinti, persigalvoti, nėra galimybių“, – aiškino Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Notarai klientų antplūdžio nesitiki
Apie tai, kad naujieji nekilnojamojo turto mokesčiai skatins šeimose turto ir gyvenamosios vietos mainus, perspėja Seimo opozicija.
„Mokančių bus nedaug, kosmetinis parodymas, tarsi kažkas išlaikyta. Reforma turėjo padėti surinkti daugiau pinigų, bet jei reforma atleidžia nuo mokesčio, tai jokia ne reforma. Tai lengvatų dalinimo politika“, – kalbėjo konservatorius Mindaugas Lingė.
Norint pasinaudoti pagrindinio nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, turės būti įvykdytos dvi sąlygos – būti turto savininku ir jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Tad jei lengvatos vienam būstui norės abu sutuoktiniai, turės būti ir jo bendrasavininkiai.
Teisininkai perspėja prieš nekilnojamąjį turtą perrašant artimiesiems ar keičiant gyvenamosios vietos deklaraciją, įvertinti praktinius dalykus – ar neatimsite iš vaikų darželio ar mokyklos arti namų, o jei būstas įkeistas bankui, pakeisti savininką reikės ir banko sutikimo.
Belaukdami naujojo nekilnojamojo turto mokesčio įsigaliojimo, notarai kol kas dar nesitiki klientų, užsimojusių perleisti turtą artimiesiems, kad susimažintų mokesčius, antplūdžio.
Savivaldybių asociacija skaičiuoja, kad mokesčių mokėtojų už pirmąjį būstą pirmaisiais metais gali būti net mažiau negu tūkstantis – daugiausia vilniečių ir neringiškių. O kokio dydžio mokesčius teks mokėti, dar neaišku, nes savivaldybės iki metų pabaigos turės nustatyti konkrečius tarifus.
Be to, net Mokesčių inspekcija dar nežino, kaip skaičiuos nepagrindinio nekilnojamojo turto vertę ir mokesčius – kiekvieną objektą atskirai ar apmokestins bendrą vertę. Lietuvos bankas prognozuoja, kad už nepagrindinį NT, po mokesčių pakeitimų, Lietuvos gyventojai sumokės 10 milijonų eurų – trečdaliu mažiau nei šiemet.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:


































































































































































































































Saliu vyriausybes spaudžia tuos kuriuos gali prispausti su represiniu aparatu ir neliecia tu kuriu nevalia liesti .
Labai paprasti pavyzdžiai turciai dabar mokes mažesni turto mokesti nei mokėjo
Valstybes kontrole nustate kad dingo 0,7 mlrd eurų. Valdzios atstovas pasako kad valstybes kontrole idiotai .
Va taip veikia ,, demokratija ir laisve ,,