Visai neseniai portalas tv3.lt pasidalijo Vilniaus oro uosto darbuotojų laišku, kuriame jie pasakojo apie pasikeitusią darbo tvarką ir galimus pažeidimus.
Pasirodžius publikacijai, į redakciją jie kreipėsi dar kartą – šįsyk su konkretesniais pavyzdžiais ir detalėmis, kurios leidžia geriau suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria aviacijos saugumo darbuotojai.
Jų istorijos atskleidžia, kad problema neapsiriboja vien tik tvarkaraščių sudarymu. Darbuotojai teigia, jog naujoji tvarka juos verčia dirbti net sergant, o tokia praktika, anot jų, ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai bei darbo kokybei.
Vis dėlto Lietuvos oro uostai tikina, kad darbuotojų skundai nėra pagrįsti, o darbas Vilniaus oro uoste esą organizuojamas laikantis galiojančių teisės aktų.
Į darbą eina net sirgdami
Sureagavę į portalo tv3.lt publikaciją darbuotojai į redakciją kreipėsi dar kartą, pateikdami daugiau detalių ir pastebėjimų.
Pavyzdžiui, jie pastebėjo, kad darbovietė esą pažeidžia VDI nurodytus darbo valandų organizavimo principus. Anot anonimiškai rašiusių darbuotojų, „neišdirbtos valandos“ jiems skaičiuojamos ne tik tada, kai jie atostogauja ar serga, kaip buvo minėta anksčiau, bet ir tuo metu, kai yra darbe.
Laiške nurodyta, kad darbo dienomis Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojai dirba po 11 val., o darbdaviai iš jų užskaito tik 8.
„Už kiekvieną darbo dieną (pirmadienį–penktadienį) į skolą kapsi po tris valandas, o savaitgalio metu net po 11. Tokiu būdu net naujai priimti darbuotojai per pora mėnesių sukaupė apie 70 skolos „neišdirbtų“ valandų.
Darbdavys teigia, kad VDI tai buvo pristatyta ir jokių klausimų ar pastabų duota nebuvo. Bet kodėl darbuotojai turi atidirbti už teisėtai užsidirbtas atostogas ar jaustis kaltais, jog sirgo?
Taip pat atostogaujant ar sergant per savaitgalį darbuotojas negauna jokio atlyginimo už tas dienas, kadangi ir taip yra išeiginė“, – rašė į redakciją kreipęsi darbuotojai.
Jie pateikė ir konkrečių atvejų, kurie akivaizdžiai parodo Vilniaus oro uosto vykdomus pažeidimus.
„Turime atvejį, kai žmogus teisėtai panaudojęs kasmetines atostogas atostogavo pusantro mėnesio, o grįžęs kasmėnesinėje „skolos“ lentelėje rado siurprizą, kai jo skaičius staiga iš 22 valandų išaugo iki 110 valandų skolą.
Blaiviai protaujant, tai yra papildomas kone pusė mėnesio darbo viršvalandžių už viengubą atlyginimą“, – dalijosi laiško autoriai.
Anot jų, kiekvieną kartą pasiteiravus, kodėl vyrauja tokia tvarka ir ar ji legali, jie esą sulaukia pašaipių vadovų atsakymų.
„Paklausę asmeniškai, kodėl nuo kiekvienos pateisinto nebuvimo darbe dienos atsiranda darbo valandų į skolą, gavome pašaipią šypsenėlę ir atsakymą, kad dirbsime, jei bus įrašyta ir reikės, net ir po 200 valandų“, – skundėsi darbuotojai.
Be to, Vilniaus oro uosto darbuotojai pabrėžė, kad dėl naujos tvarkos dauguma iš jų bijo neatvykti į darbą net dėl rimtų priežasčių ir, pavyzdžiui, dirba sirgdami.
„Po bauginimų, kad teks atidirbti neišdirbtas valandas, nuo pat balandžio mėnesio kiekvieną kartą pamainoje tikrai rasime žmogų, kuris serga, bet neima nedarbingumo pažymėjimo. Stovi už konvejerio gerdamas vaistus, nes nenori už tai jaustis kaltu ir po to atidirbti per savo poilsio dienas“, – pasakojo darbuotojai.
Viskas dėl naujo terminalo?
Į redakciją kreipęsi darbuotojai dalijosi, kad metų metus visi darbuotojai dirbo tris dienas ir tris ilsėjosi, arba taip pat, tik po keturias dienas. Jie pastebėjo, kad pokyčių darbdaviai ėmėsi po to, kai Vilniuje buvo atidarytas naujasis išvykimo terminalas.
„Darbdavys teigia, kad grafikas yra sudaromas pagal poreikį ir pristatomas ne mažiau kaip prieš septynias dienas, tačiau iki šių metų pavasario bei naujojo terminalo atidarymo tokio specialaus poreikio niekada nebūdavo.
Dėl įmonės privatumo darbo grafikais dalintis negalime, tačiau jokių papildomų dienų tokia struktūra nebūdavo“, – pabrėžė darbuotojai.
Jie pastebėjo, kad dauguma tokius klausimus pavasarį iškėlusių darbuotojų bendrovėje nebedirba.
„Po nepavykusių diskusijų ir kitų vidinių problemų darbuotojai masiškai pradėjo reikalauti keisti pamainas ar išeiti iš darbo. Susidariusį darbuotojų trūkumą (o gal naujojo terminalo kaštus?) darbdavys galimai sugalvojo padengti šiomis papildomomis darbo dienomis“, – atkreipė dėmesį laiško autoriai.
Darbuotojai sako, kad darbovietėje tvyro įtampa, darbuotojai įbauginti, o vadovai nepatenkinti ir susierzinę. Į viešus darbuotojų skundus sureagavęs personalo skyrius neslėpė liūdesio – esą viešinama informacija žeidžia tuos, kurie nuoširdžiai myli ir didžiuojasi savo darbu.
Visgi laišką parašę asmenys pabrėžia, kad administracijos darbuotojai nesusiduria su priverstiniu darbu per šventes, savaitgalius ar papildoma „skola“ susirgus ar atostogaujant, todėl realios problemos mąsto nesuvokia.
Būtent todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir darbdaviui pripažinus klaidas, realiai susigrąžinti užmokestį už jau dirbtas papildomas valandas būtų beveik neįmanoma.
„Net jei kada nors darbdavys pripažintų, jog dabartiniai skaičiavimai yra neteisingi, baiminamės, kaip reikėtų išsireikalauti viršvalandinio apmokėjimo už dienas, kurias nuo balandžio mėnesio visi nuleidę galvas dirbo papildomai per savo išeigines“, – nuogąstavo laiško autoriai.
Neteisingai supranta suminės darbo laiko apskaitos esmę?
Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sureagavo į darbuotojų skundus ir priminė, kad suminės darbo laiko apskaitos esmė – darbo laikas skaičiuojamas per visą laikotarpį, todėl konkrečią dieną ar savaitę gali susidaryti skirtumų, kurie vėliau išsilygina.
Anot jo, darbuotojams visada užtikrinama visa darbo laiko norma ir darbo užmokestis.
„Įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri reiškia, kad darbo valandos skaičiuojamos ne kasdien, o per visą apskaitinį laikotarpį (metus). Todėl vieną dieną darbuotojas gali dirbti 11 val., kitą dieną mažiau, tačiau kiekvieną mėnesį užtikrinama visa darbo laiko norma ir atlyginimas.
Ši praktika yra reglamentuota Darbo kodekse ir taikoma visoje įmonėje vienodai“, – pabrėžė LTOU atstovas.
T. Vasiliauskas pažymėjo, kad už pagrįstą neatvykimą į darbą nėra privaloma atidirbti taip, o susirgę darbuotojai turėtų naudotis nedarbingumu.
„Darbuotojų sveikata ir sauga mums yra prioritetas. Kiekvienas darbuotojas turi teisę naudotis nedarbingumu ir tai neturi įtakos darbo sąlygoms“, – komentavo jis.
LTOU atstovas pabrėžė, kad nuolat stebimi darbuotojų nedarbingumo duomenys rodo, kad šiuo metu statistika išlieka panaši kaip ir praėjusiais laikotarpiais. Esą nėra faktų, kad nedarbingumais nesinaudojama ar naudojamasi mažiau.
Taip pat T. Vasiliauskas sureagavo į darbuotojų teiginį, kad pokyčiai esą buvo įgyvendinti dėl naujo terminalo atidarymo. Anot jo, tai nėra tiesa, o pokyčių LTOU ėmėsi matydami tendencijas Europoje.
„Šie pokyčiai nėra susiję su naujo terminalo atidarymu. Matome būtinybę darbo laiką planuoti efektyviau, atsižvelgiant į keleivių srautų dinamiką ir saugios veiklos užtikrinimą. Stengiamės, kiek įmanoma, suderinti tai su darbuotojų poreikiais.
Matydami tendencijas Europoje, kad aviacijos sektorius vis labiau pereina prie lankstesnio ir efektyvesnio darbo laiko planavimo, bei jausdami, jog dalis darbuotojų taip pat turi tokį poreikį, sieksime atliepti tiek stabilumą vertinančių, tiek lankstumo norinčių darbuotojų poreikius, taikydami modernius darbo laiko planavimo įrankius, kurie užtikrins abiejų norus“, – komentavo jis.
Aktyviai bendrauja su darbuotojais
T. Vasiliauskas tikino, kad bendrovė aktyviai bendrauja su darbuotojais, o darbo organizavimo procesams nuolat skiria dėmesio ir ieško būdų, kaip darbo laiko apskaitos tvarką padaryti dar aiškesnę bei labiau atitinkančią darbuotojų poreikius.
Jis taip pat pabrėžė, kad darbuotojai turėtų jaustis drąsiai, nes įmonėje esą sudaromos sąlygos konstruktyviai kelti klausimus – nuolat veikia dialogas su Darbo taryba, organizuojami susitikimai, darbuotojai kviečiami teikti pastabas.
„Dėl susidariusios situacijos, konsultuojamės ieškodami tinkamiausių sprendimų. Jau anksčiau vykdėme dialogą su darbuotojais, kurie kreipėsi dėl patikslinimų, inicijavome papildomus susitikimus su darbuotojų pamainomis, kurioms suminė darbo laiko apskaitos tvarka yra aktualiausia.
Pirmieji susitikimai jau įvyko, aptarėme suminės darbo laiko apskaitos principus ir kitas darbo sąlygas, gavome teigiamą grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų ir jiems dėkojame, kad kelia rūpimus klausimus ir taip prisideda prie tinkamiausio darbo apskaitos organizavimo kūrimo“, – komentavo jis.
Be to, jis pastebėjo, kad LTOU darbuotojų kaita jau kelis metus yra žemesnė nei visoje Lietuvos darbo rinkoje.
„2024 m. savanoriška darbuotojų kaita buvo 12,6 proc., 2025 m. iki rugpjūčio pabaigos – 6,36 proc., kas reiškia, jog vidutiniškai darbuotojai dirba 8 metus ir daugiau. Tai yra aiškus indikatorius apie geras darbo sąlygas bei kitus darbdavio privalumus darbuotojams“, – nurodė T. Vasiliauskas.
Ką turi žinoti darbuotojai?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbuotojai, kuriems nustatyta suminė darbo laiko apskaita, privalo dirbti pagal darbo grafikuose numatytą laiką. Tokie grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo, o jų pakeitimai – įspėjus darbuotoją prieš 2 jo darbo dienas.
Tai reiškia, kad darbdavys negali vienašališkai reikalauti, jog darbuotojas ateitų dirbti papildomai, jei toks darbas nebuvo numatytas patvirtintame grafike.
Inspekcija nurodo, kad kai darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių – ligos, kasmetinių atostogų, papildomo poilsio dienos (mamadienio ar tėvadienio) – darbdavys privalo perskaičiuoti jo darbo laiko normą.
Perskaičiavimas atliekamas atimant iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos tas valandas, kurios pagal grafiką buvo numatytos, tačiau dėl pateisinamų priežasčių nebuvo dirbtos. Tokios valandos negali būti laikomos darbuotojo „skola“.
„Darbdavys neturi teisės versti darbuotojų už neatvykimus dėl pateisinamų priežasčių atidirbti poilsio dienomis už viengubą atlygį. Pagal Darbo kodeksą už darbą poilsio dieną, kuri nėra nustatyta grafike, darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Ji pabrėžia, kad, pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, darbdavys turi įvertinti, ar darbuotojas išdirbo nustatytą arba perskaičiuotą darbo laiko normą. Jei darbuotojas neišdirbo visos normos, už faktiškai neatidirbtą laiką jam mokama proporcingai mažiau.
Visgi jeigu darbuotojas dirbo daugiau, nei priklauso pagal normą, už viršytą laiką jam privaloma mokėti kaip už viršvalandžius arba darbuotojo prašymu šis laikas gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.
VDI primena, kad tokia tvarka yra būtina tam, jog darbo laiko apskaita būtų teisinga ir užtikrintų abiejų darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą.
Už pažeidimus gresia baudos
VDI primena, kad darbovietėje pastebėjus tokius ar kitokio pobūdžio pažeidimus, rekomenduojama su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių. Tokiu atveju bus vykdomas konkrečios problemos identifikavimas ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymas.
VDI pabrėžė, kad tokiems darbuotojams užtikrins konfidencialumą, todėl baimintis nėra ko.
„Pažymime, kad į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu (skunde nurodžius, kad asmuo prieštarauja, kad tyrimo metu būtų atskleista jo tapatybė)“, – nurodė inspekcija.
Taip pat darbuotojai gali kreiptis pagalbos į darbuotojų atstovus (profesinę sąjungą, darbo tarybą).
Dėl nesumokėto priklausančio darbo užmokesčio nukentėjusieji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ji gali iš darbdavio priteisti darbuotojui nesumokėtą sumą.
VDI primena, kad už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus darbdavio juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo baudžiamas bauda nuo 240 iki 880 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 900 iki 1400 eurų baudomis.
Tuo atveju, jei darbdavys neapmoka viršvalandžių ar darbo poilsio dienomis didesniais numatytais dydžiais, darbdavys gali būti baudžiamas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, skiriant baudą nuo 300 iki 1450 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 1400 iki 3000 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
