„Šiai dienai mes jau turime pateikę naują finansavimo pasiūlymą sumai, siekiančiai tris milijardus (eurų – ELTA). Šios lėšos per artimiausius porą metų pasieks Lietuvos įmones ir įsilies į ekonomiką. Šios lėšos prisidės prie šalies ekonomikos augimo, prie multiplikavimosi efekto ir reikšmingai paaugins šalies bendrąjį vidaus produktą“, – pristatydamas naują ILTE veiklos kryptį pirmadienį kalbėjo D. Vilčinskas.
„Rusijos karas, agresija prieš Ukrainą verčia mąstyti apie šalies saugumą, o kad mūsų šalis būtų saugesne, mums reikia investuoti. Reikia investuoti į gynybinius pajėgumus, bet reikia kartu investuoti ir į technologijas, kurios padės dar stipriau jaustis saugesniais“, – pabrėžė jis.
Anot įstaigos vadovo, šiuo metu ILTE turi 11 tūkst. klientų, o jiems suteikto finansavimo suma viršija 1,5 mlrd. eurų. Visgi, kaip pridūrė D. Vilčinskas, paraiškų gauta daugiau nei dvigubai didesniam finansinės paramos kiekiui – šitai rodo finansavimo didelės rizikos projektams trūkumą šalyje.
„Pirmoje vietoje bus didinimas finansavimo prieinamumo. (...) Trūksta finansavimo ir mažoms įmonėms, trūksta finansavimo žemės ūkiui, viešajame sektoriuje, inovatyvioms idėjoms“, – ILTE veiklos prioritetus vardijo D. Vilčinskas.
Referuodamas į vyraujantį požiūrį, kad ILTE pagal veiklos pobūdį gali prilygti valstybiniam bankui, įstaigos vadovas pabrėžė – kaip nacionalinės plėtros įstaigos ILTE funkcijos apima rizikos prisiėmimą tose srityse, kuriose privatus sektorius rizikuoti nedrįsta.
„Yra požymių. Bet aš drįsčiau sakyti, kad mes esame daugiau negu bankas. Mes esame vienintelė nacionalinė plėtros įstaiga, kuriai valstybė patikėjo didelę atsakomybę ir užduotį prisidėti prie šalies ekonomikos ir finansų auginimo ir finansavimo“, – pabrėžė D. Vilčinskas.
„Mes esame ta įstaiga, kuri ateityje burs viešas lėšas, privačias lėšas ir jas pasiūlys į Lietuvos ekonomiką“, – tikino jis.
Po 2023 metais vykusios Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacijos (NPĮ) į vieną įmonių grupę buvo sujungta Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Žemės ūkio paskolų garantinis fondas (ŽŪPGF), Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) ir ILTE, kuri tapo patronuojančia bendrove.
Kaip pirmadienį kalbėjo ILTE akcininko teisėmis valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė, ši reorganizacija padės didinti prieigą prie kapitalo šalies verslams, įlieti jas atgal į šalies ekonomiką net sumažėjus Europos Sąjungos (ES) teikiamos paramos apimčiai.
„Apie 700 mln. eurų vėl keliaus į finansinių priemonių kūrimą. Man atrodo, taip yra kuriama ir tam tikra finansinė pagalvė tam laikotarpiui, kai nebebus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos arba jų apimtis bus gerokai sumažėjusi lyginant su tuo, ką turime šiandien – kai Lietuva konverguoja ir turime pasivyti europinius vidurkius, kai tokiu būdu mūsų parama pakankamai didelė. Bet kai tas laikotarpis baigsis, reikia turėti kitas priemones, kurios skatins investicijas į tas sritis, kurios Lietuvai yra reikalingos“, – kalbėjo ministrė.
ELTA primena, kad balandį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) priemonė „Milijardas verslui“, kuria skiriamos paskolos investiciniams projektams.
Tuomet D. Vilčinskas teigė, kad priemonei „Milijardas verslui“ per kiek daugiau nei savaitę gauta apie 40 paraiškų maždaug 1,3 mlrd. eurų sumai – anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tai, jog per šį laiką buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.
