Uždarius remontui dviejų žvaigždučių „Panevėžio“ viešbutį, kuris geriausiais laikais galėjo priimti 190 žmonių, viešbučio paslaugų verslas mieste nenumirė. Apnakvindinimo paslaugas Panevėžyje teikia dar 8 nedideli viešbučiai ir svečių namai.
Konkurencinė įtampa
Nors laisvos erdvės šiam verslui atsirado daugiau, tačiau ekonominis nuosmukis viešbučius privertė kovoti dėl kiekvieno kliento. Užimtumo procentas daugelyje viešbučių – ne aukštesnis nei 20 procentų.
Tokia situacija privertė viešbučių vadovus mažinti nakvynių kainas. Laikinai apsigyventi kuriame nors miesto viešbutyje veikiausiai kainuos gerokai pigiau, nei skelbiama oficialiuose kainoraščiuose.
Pigiausiai galima apsistoti ekonominės klasės viešbučiuose – čia nakvynė kainuos nuo 50 litų. Už nakvynę aukščiausios klasės keturių žvaigždučių viešbutyje gali tekti pakloti daugiau nei 400 litų.
Mokėsi išsikapstyti
Įmesti į balą, – taip būtų galima pavadinti naujų viešbučių mieste atsiradimą prasidedant pasaulinei ekonomikos krizei. Tokių įstaigų vadovai pripažįsta: būta baimės, kad rinkos naujokai iš esamos situacijos neišsikapstys.
Prasidėjus nuosmukiui daugelis miesto viešbučių prarado klientus, o naujokams juos teko susirasti. Šalia magistralės „Via Baltica“ esantis viešbutis „Šermutas“ buvo atidarytas maždaug prieš pusantrų metų. Tapti labiau žinomam ir prisivilioti klientus „Šermutui“ padėjo internetas.
„Kai atsidarėm, dar krizės nebuvo, bet nebebuvo ir ekonomikos klestėjimo laikai. Kol mūsų niekas nežinojo, iki tol mes ir negyvenom. Pradėjom dirbti, kai ekonomikos pakilimas ėjo į pabaigą. Prireikė laiko, kad mūsų viešbutis būtų įtrauktas į tarptautinę viešbučių rezervavimo sistemą, ir apie mus sužinojo. Žinomumui labai padėjo kambarių rezervavimo sistema „booking.com“, – pasakojo „Šermuto“ direktoriaus pavaduotoja Vilija Vaitelienė.
Kol kas viešbučio apgyvendinimo procentas, priklausomai nuo sezono, svyruoja tarp 20 ir 30 procentų.
Pagrindas – užsieniečiai
Šiuo metu pagrindiniai „Šermuto“ klientai yra užsieniečiai, keliaujantys „Via Baltica“ magistrale ir autostrada Panevėžys–Vilnius.
„Lietuviai pas mus beveik neapsistoja. Jei ir užsuka, tai būna skubantys žmonės, kuriems reikia tik pernakvoti. Klientai labai derasi dėl kainų, prašo, kad leistų permiegoti dviem žmonėms už vieno kainą. Stengiamės reaguoti lanksčiai, kad tik klientai neišvyktų“, – teigė V.Vaitelienė.
Nusprendę apsinakvoti trijų žvaigždučių viešbutyje, jo klientai dažniausia nebūna įnoringi. Jiems svarbiausia, kad kambariai būtų šilti ir švarūs. Klientams svarbu, kad būtų internetinis ryšys.
„Interneto reikia visiems, todėl viešbutyje įrengėme bevielio interneto ryšį, jei ne jis, klientų gal ir neturėtume“, – pastebėjimais dalijosi V.Vaitelienė.
Prasidėjus ekonomikos nuopuoliui viešbučio kambarių kainos krito apie 20–30 procentų. Nakvynė vienviečiame kambaryje kainuoja 100 litų be pusryčių. Už pastaruosius tektų sumokėti dar 20 litų. Viešbučiui pradėjus darbą, čia buvo įdarbinta 40 darbuotojų, sunkmečiu dešimties žmonių paslaugų buvo atsisakyta.
Laukia geresnių laikų
Panevėžio centre esantis nedidelis trijų žvaigždučių viešbutis „Conviva“, kaip ir „Šermutas“, atidarytas jau prasidėjus sunkmečiui. Didžiąją dalį jų klientų sudaro į miestą atvykstantys verslininkai.
„Iš pradžių nerimavome, tačiau buvom parengę viešbutį atidaryti, tad bet kuriuo atveju reikėjo startuoti. Situacija nėra gera, bet ji visur panaši. Panevėžys nėra turizmo traukos centras. Klientai dažniausiai atvyksta verslo reikalais. Didžiausią konkurenciją jaučiame iš miesto centre esančių viešbučių – „Smėlynės“, „Romantic“, – apie konkurenciją Panevėžio viešbučių rinkoje pasakojo „Convivos“ direktorius Darius Kavaliauskas.
10 kambarių turinčiai „Convivai“ per pusantrų metų pavyko pasiekti 23 procentų užimtumą. Nors esamas kambarių užimtumas D.Kavaliausko netenkina, tačiau kol kas tenka taikytis su tuo. Ateityje didelių permainų viešbučio direktorius taip pat nesitiki.
„Atsigavimą pajusime tada, kai visoje valstybėje jis bus juntamas. Viskas priklausys ir nuo miesto plėtros. Turizmo miestu Panevėžys nebuvo ir nebus, tačiau visuomet garsėjom kaip pramonės miestas. Jeigu atsiras naujų darbo vietų, tai teigiamai atsilieps ir viešbučiams“, – paaiškino D.Kavaliauskas.
Kainas teko koreguoti ir šiame viešbutyje. Atvykus klientui dėl nakvynės kainų tariamasi individualiai. Nuolaidos priklauso nuo to, kiek laiko apsistoja svečiai.
Klientai bankrutavo
Aukščiausios klasės keturių žvaigždučių viešbutyje „Romantic“ prieš dvejus metus dirbo apie pusantro šimto žmonių. Dabar – tik kiek daugiau nei trisdešimt. Sumažėjęs darbuotojų skaičius geriausiai nusako situaciją, į kurią pateko verslas. Darbuotojų atleidimą lėmė tai, kad viešbutyje mažiau apsigyvena verslininkų. Iki tol jie buvo pagrindiniai klientai ir uždarbio šaltinis. 75 vietų viešbutyje apgyvendinimas smuko nuo 50 iki 20 procentų.
„Krizė parodys labai daug verslo rezervų. Mūsų viešbutis skirtas ne turizmui, o verslui. Kadangi visam verslui yra blogai, blogai ir mums. Labai smaugia pridėtinės vertės mokestis – nuo penkių procentų pakilo iki dvidešimt vieno“, – guodėsi viešbučio savininkė Dalia Kuklierienė.
Verslininkė pasakojo, kad viešbutyje sumažinus darbuotojų, išaugo darbo efektyvumas. Mažiau darbuotojų pavyksta atlikti tuos pačius darbus, kuriuos praeityje dirbo kelis kartus daugiau žmonių. D.Kuklierienė pasakojo, kad viešbutis stengiasi pritraukti klientų, tačiau kokiais būdais jie viliojami ir kokios kainos jiems siūlomos, verslininkė neatskleidė.
„Negaliu sakyti, visada kalbamės su klientais. Jei pasakysiu, parašysite, o konkurentai perskaitys... Tenka konkuruoti ir su kitais miesto viešbučiais. Visi stengiasi išgyventi. Esame keturių žvaigždučių viešbutis, mums tenka ir lygį išlaikyti, ir dėl kainų konkuruoti“, – pasakojo D.Kuklierienė.
Viešbutis prarado tuos verslininkus, kurie ekonomikos sunkmečiu bankrutavo.
Svarbiausia – išlikti
Didžiausio Panevėžyje ekonominės klasės dviejų žvaigždučių viešbučio „Pervaža“ pagrindiniai klientai prieš kelerius metus buvo į miestą atvykstančių įmonių darbuotojai. Tačiau pastaruoju metu jų neliko. Vasarą viešbutyje apie 70 procentų svečių sudaro tranzitu per Lietuvą keliaujantys užsieniečiai – daugiausia skandinavai, latviai, estai bei lenkai, bet iki šiltojo sezono dar reikia išgyventi.
„Dirbame tam, kad išgyventume. Anksčiau galėjome kainas išlaikyti stabilesnes – tokias, kokias skelbėme. Dabar dirbame ypač lanksčiai. Sudarėme su įmonėmis sutartis. Svarbiausia – išgyventi, neiti į minusą ir išlaikyti savo klientus“, – apie tikslus pasakojo „Pervažos“ viešbučio vadovė direktorė Birutė Binkienė.
Ekonomikos klestėjimo laikais didžiausią pagyvėjimą viešbutis jusdavo tada, kai mieste buvo atidaromos naujos parduotuvės ar prasidėdavo statybos. Šiuo metu, kai klientų trūksta, kainas tenka nuleisti net perpus.
„Seniau iš karto žinodavome, kad turėsim klientų. Laviruojam tarp kainų. Jei apsistoja 15 ar daugiau žmonių, darome 30 procentų nuolaidas. Jeigu turime daug laisvų vietų, tada galime daryti nuolaidas ir iki 50 procentų. Žiūrime realiai, o ne teoriškai. Į viską žvelgiame gyvenimiškai“, – pasakojo B.Binkienė
Koks viešbučio užimtumas, viešbučio direktorė neatskleidė, bet patikino, kad kur kas mažesnis nei 40 procentų. Toks užimtumas buvo geriausiais viešbučiui laikais prieš kelerius metus.
Mantas Tomkūnas
