REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas.

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

REKLAMA

Kokias šiuo metu įžvelgiate pagrindines Kipro ekonomikos problemas?

Pagrindinė Kipro problema – sunki bankų krizė, kurią pirmiausia paskatino didžiuliai Kipro bankų nuostoliai, patirti dėl Graikijos skolos nurašymo, privataus sektoriaus iniciatyvos (angl. private sector involvement, PSI). Tačiau šią krizę dar labiau apsunkino augantys Kipro bankų nuostoliai dėl negrąžintų paskolų tiek Graikijoje, tiek šalies viduje.

Dėl šios priežasties smarkiai išaugo bankų rekapitalizacijos poreikis, kurs šiuo metu, manoma, siekia 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų), arba daugiau nei 55 proc. Kipro bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2011 metų viduryje, suintensyvėjus euro zonos krizei, Kipro vyriausybė neteko prieigos prie tarptautinių obligacijų rinkų. Tuomet valstybei nebeliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasiprašyti pagalbos iš Europos paramos programų.

REKLAMA
REKLAMA

Ar susitarimas dėl finansinės paramos skyrimo Kiprui atrodo realus? Susitarti dėl paramos atrodo realu po vasario mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų. Susitarimas gali būti pasiektas jau kovo mėnesį. Tačiau yra keletas kliūčių, kurias reikės įveikti norint atrasti tokį finansavimo sprendimą, kuris atitiktų valstybės skolos tvarumą.

Kokios pagrindinės kliūtys neleidžia Kiprui susitarti su tarptautiniais kreditoriais?

Pirmiausiai reikia galutinai nustatyti bankų kapitalo poreikius. Investicijų bendrovės PIMCO atliktas Kipro bankų sektoriaus tyrimas turėtų atskleisti, kokios sumos prireiks šalies bankams išgelbėti. Tačiau derybų dėl paskolos Kiprui komitetas (susidedantis iš Kipro, ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų) kol kas negali susitarti dėl galutinio kapitalo poreikio. Bankų rekapitalizacijos masto įvertinimas taps reikšmingu postūmiu rengiant galutinį sprendimą dėl Kipro finansavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra, labai svarbu susitarti dėl privatizacijos. Įsipareigojimas vykdyti privatizacijos programą, kuriai prieštarauja dabartinė Kipro vyriausybė, greičiausiai taps vienu iš finansinės paramos programos reikalavimų. Vyriausybės prieštaravimas praktiškai reiškia, kad susitarimas nebus pasiektas iki vasario mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų.

Galiausiai patys kreditoriai turi susitarti tarpusavyje. Prisiminkime, kad TVF ir Europa viešai nesutarė, kai buvo derinamos detalės dėl Graikijos paramos programos 2012 metų rudenį. Nuomonių skirtumas taip pat buvo akivaizdus ir derantis dėl Kipro. Pasirodė pranešimų, kad TVF pasisako už Kipro skolos nurašymą, kad užtikrintų skolos tvarumą. Savo ruožtu Europos atstovai atkakliai priešinasi tokiems kraštutiniams sprendimams, nes baiminasi, kad užkratas gali persimesti į kitas euro zonos valstybes. Be to, Vokietijos politikų nerimas dėl paramos skyrimo Kiprui greičiausiai pareikalaus šią valstybę įsipareigoti griežčiau laikytis finansinio skaidrumo politikos, ypač įgyvendinant priemones kovoti su pinigų plovimu.

REKLAMA

Kokius veiksnius turėtume stebėti ateityje?

Darant prielaidą, kad susitarimas dėl finansinės paramos bus pasiektas artimiausiais mėnesiais, žengiant tolyn reikės stebėti keletą dalykų. Pirma, kaip sėkmingai pavyks įgyvendinti paramos programą – pasiekti deficito, privatizacijos (jei dėl jos bus sutarta) tikslus, augimo projekcijas. Nepavykus įgyvendinti šių tikslų Kiprui reikės ieškoti papildomų priemonių įsiskolinimams mažinti. Tokios priemonės gali būti tvirtesnis šalies pasižadėjimas didinti dujų eksporto pajamas arba tiesioginė Kipro bankų rekapitalizacija, pasinaudojus Europos stabilumo mechanizmu (ESM).

REKLAMA

Ko galime tikėtis per euro krizę 2013 metais?

Mūsų manymu, 2013-ieji greičiausiai bus teigiamų pokyčių metai, tačiau yra ir tam tikrų neigiamų pavojų. Vienas neraminančių dalykų – tai, kad galime klysti dėl ekonomikos pagyvėjimo, ar bent jau skirtumas tarp gerėjančių finansinių sąlygų ir ekonomikos augimo gali būti didesnis nei manyta.

Prognozuojame, kad bendras euro zonos BVP augimas šių metų antrąjį ketvirtį bus teigiamas. Vis dėlto yra rizika, kad augantis rinkos pasitikėjimas pasiduos nuolatiniam neigiamų naujienų srautui ir vis tvirtėjantis ekonomikos pagyvėjimas bus sustabdytas. Kaip ir Europos centrinio banko (ECB) vadovas M. Draghi, neskubu sakyti, kad euro krizė jau baigėsi, bet pagerėjimas, kurį suteikė pristatyta tiesioginių pinigų operacijų (angl. outright monetary transactions, OMT) programa, ir nedidelio ekonomikos augimo perspektyvos turėtų suteikti atsparumo rinkos nuotaikoms. Taip pat yra keletas pavojų atskirose euro zonos valstybėse. Artėja rinkimai Italijoje, derybos dėl minėtos finansinės paramos Kiprui, Portugalija neturi pakankamai lėšų 2013-iesiems, Ispanijos finansavimas nėra visiškai sutvarkytas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nė vienas iš minėtų pavojų nesukels neigiamo sukrėtimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

CV: Gillesas Moecas

Nuo 2009 m. dirba vienu banko „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų 2006–2009 m. banko „Bank of America“ vyriausiasis Europos ekonomistas 1999–2006 m. dėstė ekonomiką Paryžiaus politikos mokslų institute 1994–2006 m. ėjo įvairias pareigas Prancūzijos centriniame banke ir nacionaliniame statistikos institute 1991 m. baigė Paryžiaus politikos mokslų institutą

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų