m. draghi

Nors euro zonos ekonomikos perspektyvas ima temdyti debesys, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai užbaigė obligacijų pirkimo programą, kuri atliko svarbaus ekonomikos ramsčio vaidmenį. ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimas, kurio mastas pastaraisiais mėnesiais buvo laipsniškai mažintas, gruodžio pabaigoje bus nutrauktas.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

Šiandien Lietuvos bankui įteikta Euro žvaigždė – ženklas, tradiciškai dovanojamas Europos Sąjungos bendrąją valiutą įsivedančiai valstybei. Simbolinį narystės euro zonoje ženklą įteikė mūsų šalyje viešintis Europos Centrinio Banko (ECB) Pirmininkas Marijus Dragis (Mario Draghi). 2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps devynioliktąja euro zonos, vienijančios beveik 340 milijonų gyventojų, nare.

Finansų rinkų dalyviai puikiai prisimena ECB monetarinio skatinimo priemones, paskelbtas ECB posėdžio metu birželio 5 d. Pats ECB vadovas M. Draghi pastebėjo, kad gali praeiti 3 ketvirčiai kol naujos priemonės pilnai paveiks ekonomiką. Tokioje situacijoje natūralu buvo tikėtis, kad ECB stabtelės ir atidžiai stebės, kaip į monetarinį skatinimą reaguoja rinkos dalyviai, ar keičiasi jų elgsena. Norint įvertinti situaciją ECB reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas. Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

 „Super Mario“, „euro gelbėtojas“, „Europos metų žmogus“ – šiais ir kitais epitetais apibūdinamas Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi jau daugiau nei metus laviruoja euro zonos laivu tarp povandeninių krizės srovių. Ir tai daryti jam sekasi. Kai 2011-ųjų lapkričio 1 dieną ECB, vienos svarbiausių dalių euro krizės dėlionėje, prezidentu tapo italų ekonomistas Mario Draghi, skeptikai suabejojo, ar jam pavyks suvaldyti euro zonos ekonomikos laivą.