Pasaulinis naftos kainų kilimas dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Arabų šalyse stipriai neramina Lietuvos vežėjus, dirbančius tarptautinėse rinkose. Degalų kainos seniai matytose aukštumose – 116 JAV dolerių už barelį. Neatmetama galimybė, kad naftą eksportuojančios šalys dar labiau didins šios žaliavos kainą.
Transporto įmonių savininkai baiminasi, kad jei dyzelino kainos ir toliau kils, uždirbti bus vis sunkiau. Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, sureagavusi į pasaulines naftos kainos kilimo tendencijas, gerokai pakėlė kainas – antradienį degalinėse litras dyzelino kainavo 4,30 Lt. Metų pradžioje litrą dyzelino buvo galima įsigyti už 4 Lt.
Vienas vilkikas per mėnesį sunaudoja apie 5 t degalų. Dar vasarą dyzelinas kainavo 3,60 Lt už litrą. Jo kainai pakilus iki 4,30 Lt, vežėjų skaičiavimais, sąnaudos degalams vienam vilkikui padidėjo maždaug 4000 Lt.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius, paklaustas apie neregėtas aukštumas pasiekusias degalų kainas, primena, kad kainos kyla nuo vasario pradžios. „Mažmeninės prekybos įmonių degalinių švieslentėse šis kainų kilimas puikiai matyti – dienos prieaugis būna 1–2 cnt už litrą. Dėl neramumų Libijoje sureagavo žaliavų birža, investuotojai išreiškė susirūpinimą. Tai turi tiesioginės įtakos pasaulinės naftos produktų kainos kilimui“, - dėsto L. Vosylius.
Pašnekovas užsimena, kad orams atšilus dyzelinas galėtų pigti, tačiau patikslina, kad jei pasaulinės naftos produktų tendencijos išliks tokios pačios, to tikėtis neverta: „Šaltuoju metų laikotarpiu parduodamas arktinis antros klasės dyzelinas. Jame nėra biodalies, todėl jo savikaina yra šiek tiek didesnė. Vasarą parduodamo dyzelino standartai yra kitokie: jis turi privalomą biodalį, tad galima tikėtis, kad atšilus jo kaina mažės, bet jei pasaulinės naftos kainos tendencijos išliks tokios kaip dabar, tikėtis, kad dyzelinas pigs, nereiktų“.
UAB „Jordė“ direktorius Arūnas Kudaba sako, kad kai degalai pabrango, tai labai pasijautė verslui – vienam automobiliui išlaidos degalams padidėjo apie 4000 Lt per mėnesį. „Mūsų įmonė valdo 30 transporto priemonių, tai suma susidaro gana didelė. Žiūrėsime, kas bus toliau, panašu, kad lūžio taštas bus pasiektas jau greitu metu. Litro dyzelino kaina neprotinga, jei lygintume su ta kaina, kurią gali gauti Vakarų Europoje už vieną nuvažiuotą kilometrą“, - aiškina A. Kudaba. Anot vežėjo, ieškoti alternatyvų sunku, nes į Rusiją, Baltarusiją, kur būtų galima įsigyti pigesnio dyzelino bendrovės vilkikai nevažiuoja.
Kolegai pritaria ir UAB „Transvelas“ direktorius Zenonas Čepulis: „Kai kainos kyla, labai krenta mūsų uždarbis ir atsiranda didelių problemų. Nuo vasario 25 d. Austrijoje 100 l dyzelino pabrango 2 EUR. Kitą savaitę irgi prognozuojamas brangimas. Kai palyginame su praėjusių metų vasara, tai didžiuliai skirtumai. Gerai, kad partneris Vokietijoje sutiko mokėti 5,01 proc. nuo mūsų sutartos pervežimo kainos, pabrangus degalams“.
Transporto bendrovių savininkai sako, kad šiuo metu nevengiama prašyti klientų, kad šie, atsižvelgdami į tai, kad degalia brangsta, mokėtų daugiau, tarsi dalinai dengdami tą pabrangimą. „Jei gabenimų apimtys didelės, tai yra galimybė prašyti, kad klientas dalinai kompensuotų kuro pabrangimą. Reikia didelio įdirbio, kad klientai suprastų kuro brangimo problemą ir turėtų rezervą, iš kurio galėtų tą pabrangimą dalinai padengti“, - svarsto Z. Čepulis.
Anot vežėjų, vienintelė galimybė sutaupyti – piltis degalų degalinėse, kurios yra tiesiogiai susijusios su nacionaliniu naftos produktų tiekėju ir gali pasiūlyti didžiausias nuolaidas.
Naftos kainai įtakos turi daugelis veiksnių: dolerio kursas euro atžvilgiu, sezoniškumas, geopolitiniai neramumai. Kokios nuotaikos bus arabų šalyse ir kiek tuo bus spekuliuojama, šiandien sunku pasakyti. Kol kas analitikų prognozės nėra pačios palankiausios vartotojui.
Ne maža problema – akcizas. Dyzelinui taikomas akcizas yra tolygus Europos Sąjungos (ES) minimumui, o benzino akcizas Lietuvoje yra dižiausias Baltijos valstybėse – jis 21 proc. viršija nustatytą ES akcizo minimumą. „Šių metų sausio 1 d. turėjome taikyti akcizo minimumą 1 040 Lt už 1 000 l, bet jau keletą metų mes turime įsivedę 21 proc. didesnį akcizą – 1 500 Lt už 1000 l. Šis akcizas tikrai yra nepamatuotas – didesnis nei ES yra nustačiusi. Dėl to mes turime benzino rinkos susitraukimą“, - aiškina L. Vosylius.
2010 m., jei lygintume su 2009 m., benzino rinka sumažėjo 24 proc. Tyrimai rodo, kad benzino vartojimas nėra sumažėjęs, o ir automobilių gatvėse nėra mažiau. „Dėl per didelio akcizo mes negalime konkuruoti ne tik su Rusija, Baltarusija, bet ir su kaimyninėmis ES valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija, Latvija. Benzino vartotojai ieško alternatyvų ir perka ten, kur pigiau“, - kalba L. Vosylius.
„Orlen Lietuva“ gamyklos taikoma degalų kainodara skirtingose šalyse nevienoda. L. Vosylius pripažįsta, kad ji Lietuvai nėra pati palankiausia: „Latvijai ji palankesnė. Šioje šalyje litras benzino kainuoja 20 cnt pigiau. Latvijoje kainos kaip ir visoje Europoje irgi kilo. Tik trečiosios šalys, kaip Baltarusija, gali nekelti kainų, nes ten kainą nustato vyriausybė“.
Degalų vartotojai ir valstybės institucijos jau pamatė, kad per didelis akcizo tarifas, taikomas benzinui, nedavė laukto rezultato. „Nemaža dalis pinigų, kurie galėtų būti surinkti per akcizą, iškeliauja į kaimynines valstybes – Rusiją, Baltarusiją. Alternatyva vienintelė – peržiūrėti mūsų mokesčių politiką“, - apibendrina L. Vosylius.
Suaktyvėję krovinių srautai, kylantys frachtai neleidžia proporcingai padidinti transporto įmonių pelno dėl nuolatos didėjančių degalų kainų. Valstybė kol kas nelinkusi palengvinti vežėjų naštos ir peržiūrėti degalų akcizų įstatymo.
Žydrė Dargužytė, Vytautas Kleinauskas
