Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra kiek žemiau už vidurkį. Lenkdama Rusiją, Ukrainą ir Lenkiją, Lietuva yra panašiame lygyje su Latvija, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos. Tai rodo „Swedbank” sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas (Baltic Sea Index - BSI).
Lietuva yra pirmoje vietoje pagal mokesčių sistemos palankumą verslui ir lenkia regiono vidurkį pagal verslumo skatinimą, tačiau atsilieka nuo pirmaujančių kaimyninių valstybių pagal likusius aštuonis rodiklius, kurie naudojami skaičiuojant indeksą. Pasaulio mastu Lietuva pagal palankumą verslui yra tarp 40 proc. pirmaujančių valstybių.
„Swedbank” Baltijos regiono indekse Lietuva užima 8 vietą tarp 11 valstybių, o jos vidutinis balas siekia 6,6. Palyginimui, pirmaujančios Danijos ir Suomijos palankumo verslui indeksas sudaro 8,7 balo, o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos – 4 balus. Estija, surinkusi 7,9 balo, reitinge yra penkta, Latvija su 6,7 balo – septinta.
„Baltijos jūros regiono indeksas padeda įvertinti atskirų valstybių palankumą verslui regiono mastu ir kartu palyginti šalis su pasaulio vidurkiais. Be to, tai suteikia galimybes įvertinti valstybių stipriąsias ir silpnąsias vietas skatinant verslą, pritraukiant kitų šalių kompanijas bei tiesiogines užsienio investicijas”, - sako „Swedbank” vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.
Naująjį Baltijos regiono indeksą (BSI) „Swedbank” specialistai sudarė remdamiesi Pasaulio banko, „Transperancy International”, Pasaulio ekonomikos forumo, KPMG, ILO ir INSEAD duomenimis. Indekso duomenys paskelbti leidinyje „Baltic Sea Report”, kuris yra skirtas plėtrą regione planuojančiam verslui.
Skaičiuodami Baltijos jūros regiono valstybių palankumo verslui indeksą atsižvelgta į 9 skirtingus rodiklius, darančius įtaką verslo aplinkai: verslumo skatinimą, situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą, švietimą, valdymą, infrastruktūrą ir inovacijų klimatą. Skaičiuojant indeksą nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.
Pasak L. Vrubliauskienės, tyrimo duomenimis, Lietuvos stiprioji pusė pagal palankumą verslui yra mokesčių verslui sistema ir švietimas (kiekybinis parametras – daug išsilavinusių žmonių). Mūsų šalis pagal šiuos rodiklius patenka tarp 30 proc. geriausiai įvertintų pasaulio valstybių. Kalbant apie mokesčių politiką, Lietuva išlieka viena patraukliausių Europos Sąjungos šalių pagal verslo apmokestinimą. Pasak jos, Lietuvai privalu išnaudoti šį savo pranašumą, todėl labai svarbu, kad mokesčių sistema būtų prognozuojama ir stabili.
Per pastaruosius metus Lietuvoje pagerėjo mokesčių sistemą, švietimą, užsienio prekybą, valdymą ir finansų rinką vertinantys rodikliai, tuo tarpu darbo rinkos, infrastruktūros ir inovacinio klimato rodikliai krito.
Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiausiai sunkumų verslui Lietuvoje kelia situacija finansų ir darbo rinkose. Pagal šiuos rodiklius Lietuva surinko atitinkamai 3,4 ir 6,0 balo iš 10-ies galimų. Pagal finansų rinkos rodiklį Lietuva tarp Baltijos šalių valstybių yra trečia nuo galo ir lenkia tik Ukrainą bei Lenkiją. Pagal darbo rinkos indeksą Lietuva yra ketvirta nuo galo ir be anksčiau minėtų Ukrainos ir Lenkijos taip pat lenkia Vokietiją. Todėl būtų sveikintinas tolesnis Darbo kodekso tobulinimas, sukuriantis lankstesnę darbo rinką ir leidžiantis greičiau reaguoti į besikeičiančias ekonomines situacijas.
Baltijos regiono indeksas (vieta, šalis, balai)
1. Danija 8,7
2. Suomija 8,7
3. Švedija 8,6
4. Norvegija 8,5
5. Estija 7,9
6. Vokietija 7,5
7. Latvija 6,7
8. Lietuva 6,6
9. Lenkija 6,4
10. Rusija 4,0
11. Ukraina 4,0
