Pernai vėlavimo atsiskaityti rizika labiausiai augo statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vėlavimo atsiskaityti rizika minėtuose sektoriaus padidėjo 16 proc. Teigiami pokyčiai užfiksuoti tik durpių gavybos segmente – jame vėlavimo atsiskaityti rizika sumažėjo 8 proc. Tai buvo nustatyta kreditų biuro „Creditinfo“ atliktais sektorių vėlavimo atsiskaityti rizikos skaičiavimais, kuriems pasitelkti Statistikos departamento 2009 m. nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenys.
„Durpių gavybos įmonių sumažėjusią vėlavimo atsiskaityti riziką nulėmė tai, kad šios srities įmonės vykdė aktyvų eksportą į Vakarų Europos šalis, taip pat sėkmingai realizavo savo produkciją vidaus rinkoje – ypač žemės ūkio sektoriuje. Ir toliau rizikingiausiais šalies verslo sektoriais, kurie ateityje sunkiai vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus, išlieka tie patys – statybų ir nekilnojamas turtas. Padidėjusi vėlavimo atsiskaityti rizika taip pat fiksuota pramonės, prekybos ir transporto sektoriuose. Tokius rezultatus lėmė vis dar silpni įmonių mokumo pajėgumai, kuriuos rodo ir 2009 m. Lietuvos verslo finansiniai veiklos rezultatai: 20-40 proc. sumažėjusios apyvartos ir žymiai kritęs pelningumas“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Palyginus 2009 m. paskutiniųjų dviejų ketvirčių rezultatus, teigiami pokyčiai buvo fiksuoti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei dujų gavybos sektoriuose. Pasak A. Buemann, minėtų sektorių vėlavimo atsiskaityti rizika buvo sumažėjusi, tačiau, galutiniai metiniai rezultatai buvo neigiami, t.y. buvo fiksuotas nežymus šių sektorių rizikos augimas.
„Creditinfo“ sektorių vėlavimo atsiskaityti rizikos skaičiavimus atliko naudodama kreditų biuro sukurtą ekonometrinį modelį, skirtą prognozuoti įmonės įsipareigojimų nevykdymo tikimybę per ateinančius 12 mėnesių. Pagal šį modelį, įsipareigojimų nevykdymas arba vėlavimas vykdyti įsipareigojimus suprantamas kaip 90 arba daugiau dienų pradelsimas sumokėti įsiskolinimą.
Šiam ekonometriniam modeliui taip pat naudojama pati aktualiausia informacija: finansiniai ir ekonominiai rodikliai, įsipareigojimų vykdymo istorija, turto areštų aktų registro bei areštų monitoringo duomenys, taip pat pasitelkiami „Creditinfo“ skolininkų administravimo informacinės sistemos duomenys. Į šią sistemą patenka informacija iš finansų, telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitų ekonomikos sektorių.
