Poilsiautojai ir pajūrio gyventojai jau ne pirmus metus skundžiasi prasta ryšio kokybe, o šiemet žmonės ypač dažnai skundžiasi ir GPS signalo trikdžiais.
Šioms problemoms išspręsti operatoriai siūlė sprendimą – pastatyti naujus ryšio bokštus, kurie padėtų sustiprinti tinklo aprėptį ir užtikrinti stabilų ryšį net didžiausio apkrovimo metu.
Pasak ryšio tiekėjų, šiam planui kelią užkirto Palangos savivaldybė, kuri atmetė prašymą išduoti leidimą statyboms. Savo sprendimą savivaldybė motyvuoja tuo, kad ryšio bokštas neva darkytų kurorto vaizdą.
Visgi Palangos miesto savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva pažymėjo, kad savivaldybė iki šiol nėra gavusi nė vieno mobiliojo ryšio operatoriaus oficialaus prašymo leisti kurorto teritorijoje įrengti ryšio bokštus. Esą nėra gautas derinti ir nė vienas statybos projektas.
T. Zaiceva paaiškino, kad savivaldybė ne kartą dėl šio dalyko susitiko su mobiliojo ryšio teikėjais, o atmesti buvo tik šių reikalavimų neatitikę pasiūlymai.
Palangos savivaldybės atstovė pabrėžė, kad ryšio bokštų statybų procesus apsunkina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
„Problema ta, kad <...> elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai (perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai ir kiti inžineriniai statiniai) gali būti įrengiami tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose“, – dalijosi T. Zaiceva.
Kitaip tariant, tiek miškuose, tiek rekreacinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės teritorijose tokie statiniai yra griežtai negalimi.
Todėl, pasak savivaldybės atstovės, Aplinkos ministerija turėtų pagal kompetenciją imtis iniciatyvos keisti teisės aktų reglamentus dėl lankstesnių žemės naudojimo sąlygų ryšių infrastruktūros plėtrai.
Tai leistų ir savivaldybėms, ir mobiliojo ryšio operatoriams greičiau spręsti naujų ryšio bokštų įrengimo klausimus.
Ministerija su savivaldybės pozicija nesutiko
Visgi Aplinkos ministerija nurodė, kad statinius leidžiama statyti tik tose vietose, kur tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, o teritorijų planavimas – tai savarankiška savivaldybių funkcija.
„Taigi, pati savivaldybė turi pareigą rengti teritorijų planavimo dokumentus ir susiplanuoti veiklas taip, kad atitiktų jos poreikius, įskaitant ir ryšių infrastruktūros statinių statybos galimybes“, – komentavo ministerija.
Kitaip tariant, savivaldybės pačios sprendžia dėl sklypų bokštams suformavimo, atvirkščiai nei tikino Palangos savivaldybės atstovė.
Aplinkos ministerija taip pat pažymėjo, kad ne visais atvejais ryšių infrastruktūros objektams būtina formuoti atskirus žemės sklypus.
„Pagal Žemės įstatymą, atskiri sklypai neformuojami ten, kur inžinerinės infrastruktūros objektams, pavyzdžiui, elektros linijų stulpams, pakanka ne didesnio kaip 0,01 ha žemės ploto jų priežiūrai. Tokiems atvejams žemės naudojimo apribojimai nustatomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme“, – nurodė ministerija.
Palangos savivaldybės atstovė T. Zaiceva anksčiau komentavo, kad keblumus esą kelia Žemės naudojimo būdų turinio tvarkos aprašas, kuriame nustatyta tvarka dažnai nesutampa su operatorių pasirenkamomis vietomis bokštams.
Visgi ministerija įvardijo, kad šis aprašas jokių sunkumų proceso vykdymui kelti neturėtų, kadangi visuose žemės sklypuose, kur leidžiama statyti savarankiškus statinius, galima statyti ir jų priklausinius bei inžinerinės infrastruktūros statinius, reikalingus tiems pastatams aptarnauti.
Tai reiškia, kad, jei ryšių infrastruktūros statiniai laikomi savarankiškų statinių priklausiniais, juos galima statyti bet kokio žemės naudojimo būdo sklypuose.
Ministerijos mintys sunkiai pritaikomos praktikoje
Į ministerijos poziciją sureagavusi savivaldybės atstovė T. Zaiceva įvardijo, kad teiginys, jog teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, yra visiškai teisingas. Tačiau teritorijos planuojamos dažniausiai dešimtmečiams į priekį, o tokių planų koregavimas ar naujų rengimas yra gana sudėtingas ir ilgas procesas.
„Štai, pavyzdžiui, teritorijos ar žemės sklypo paskirties keitimas į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas, kuriose gali būti įrengiami elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai, gali užtrukti net ilgiau kaip vienerius metus. O mobiliojo ryšio teikėjams plėsti savo infrastruktūrą reikia čia ir dabar“, – nurodė ji.
T. Zaiceva nesutiko ir ministerijos teiginiu, kad ryšių infrastruktūros statiniai gali būti statomi bet kokio žemės naudojimo būdo sklypuose.
Pasak jos, tokia mintis yra sunkiai pritaikoma praktikoje.
„Mūsų šalies teisinė bazė aiškiai apibrėžia, kad statinio priklausiniai – tai savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo funkcines savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu ir skirti jam aptarnauti. Tokie priklausiniai nėra formuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems nėra suteikiamas unikalus registro numeris.
Tad teoriniai teiginiai, kad mobiliojo ryšio bokštai gali tapti, tarkime, gyvenamojo daugiabučio namo ar viešbučio priklausiniais, yra tiesiog neįgyvendinami.
Kita vertus, rekreacinėse teritorijose palei visą pajūrį apskritai nėra jokių pastatų, tad net teoriškai priklausinių nėra prie ko „prilipdyti“, – dalijosi Palangos savivaldybės atstovė.
Taip pat T. Zaiceva pažymėjo, kad tiek atsakingos valstybės institucijos, tiek patys mobiliojo ryšio operatoriai turėtų imtis iniciatyvos visos šalies teritorijoje identifikuoti bei numatyti ilgalaikius mobiliojo ryšio plėtros būdus, kas leistų savivaldybės pasirengti tokiems procesams ir sparčiai reaguoti į ryšio infrastruktūros poreikius.
Anot jos, šiuo metu nėra suderinto veiksmų plano, todėl ir procesai trunka taip ilgai.
„Dabar mes neturime jokios strateginės informacijos ir visiškai nežinome, kokia prognozuojama mobiliojo ryšio plėtra ir kokie bus mobiliojo ryšio operatorių poreikiai inžinieriniams statiniams įrengti, pavyzdžiui, po penkerių ar dešimties metų, ir kaip turime tam pasirengti“, – atkreipė dėmesį T. Zaiceva.
Sieks sudaryti kuo palankesnes sąlygas
Tuo metu už ryšių infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą atsakinga Susisiekimo ministerija pažymi ryšių infrastruktūros svarbą ir poreikį sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos plėtrai.
Ministerija ne kartą kreipėsi į Lietuvos savivaldybes ir kvietė prisijungti prie Memorandumo dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje (prisijungė 39 savivaldybės), ragindama bendradarbiauti su ryšio operatoriais, ieškoti sprendimų, kad būtų didesniu tankumu įrengta ryšių infrastruktūra.
Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad geras padengimas ir kokybiškos ryšio paslaugos pirmiausia yra svarbu gyventojams ne tik dėl galimybės dirbti nuotolinį darbą, mokytis ar naudotis elektroninėmis paslaugomis, bet ir nelaimės atveju išsikviesti pagalbos tarnybas ar būti informuotiems ekstremaliosios situacijos atveju.
Būtent todėl šio klausimo pajūryje ignoruoti negalima.
Anot ministerijos, iki 2028 m. bus ruošiamas naujas ryšių infrastruktūros plėtros planas, kuris paspartins įrengimo darbus.
„Ilguoju laikotarpiu Susisiekimo ministerija suplanavusi – tai, kaip viena iš priemonių, yra įtraukta į šios Vyriausybės darbo programą – parengti Lietuvos apskričių (iki 2028 m. pabaigos) bent 5 specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, skirtus elektroninių ryšių infrastruktūrai suplanuoti.
Tikimės, kad tai sudarytų geresnes sąlygas tvariai ryšių infrastruktūros plėtrai, paspartintų įrengimo darbus dėl greitesnio leidimų išdavimo ir pan.“ – nurodė ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
