Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Finansų ministerija siūlo kelti mokesčius, kad būtų galima skirti daugiau pinigų valstybės gynybai. Vienas iš valdžios siūlymų: didinti alkoholio, tabako akcizus, taip pat 6 centais už litrą kilstelti akcizus benzinui, dyzelinui, ūkininkų dyzelinui ir transporto naftos dujoms.
Ekonomistai suskaičiavo, kad pridėjus visus kitus anksčiau suplanuotus akcizų didinimus, nuo kitų metų dyzelinas brangs 16,3 centų už litrą, o benzinas – 8,7 centais.
„Degalų kainų pakankamai stipriai augtų. Tai jeigu viską sudėjus: ir tą saugumo dedamosios įtaką, ir CO2 dedamosios, ir akcizų dyzelinui didėjimą. Tai gali būti, kad benzinas brangtų iki 6 procentų, dyzelinas iki 10 procentų“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Brangesni degalai reiškia brangesnes prekes. Dėl pokyčių akcizuose infliacija galėtų šoktelti puse procento.
„Vėlgi, tas pats maistas, nes ten transporto dedamoji sudaro pakankamai didelę dalį visų kaštų ir pats maistas sudaro didelę dalį vartojimo išlaidų“, – sako „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Brangtų ir kai kurios paslaugos
Tiesa, ekonomistai aiškina, kad šiuo metu sąlygos nėra pačios palankiausios prekių kainų didinimui, dėl to brangesnių degalų įtaka nebūtinai iš karto atsispindėtų parduotuvių lentynose.
„Maždaug 50 procentų tikimybė, kad pakilus degalų kainai po 7 mėnesių gali brangti kitos prekės ir paslaugos, bet, panašu, kad vien degalų kainų augimo neužtenka taip kardinaliai pakeisti infliacijos. <...> Ypač turint omenyje, kad dabar mes turime pakankamai silpną vartojimą“, – teigia A. Izgorodinas.
„Gynybos mokesčiui pinigai negali iš niekur atsirasti. Akivaizdu, kad per didesnę kainą yra didesnės pajamos į biudžetą“, – sako T. Povilauskas.
Finansų ministerijos mokesčių didinimo idėjos pabrangintų ir dalį paslaugų. Pavyzdžiui, draudimo, mat daliai sutarčių būtų taikomas papildomas 10 procentų įnašas.
„Ar tai būtų būsto draudimas, ar tai būtų „Kasko“ draudimas. <...> Jeigu 10 procentų atsiranda mokestis, tai tiek būtų norima perkelti į galutinę kainą“, – tikina SEB ekonomistas.
Finansų ministerijos siūlymus įvertino ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turime pasistengti, kad šis gynybos fondas būtų kuriamas pirmiausia verslo institucijų sąskaita ir, žinoma, ne visi Lietuvos žmonės turėtų apmokėti“, – teigia G. Nausėda.
Ekonomistų nuomonė išsiskiria
Valdžia taip pat užsimojo didinti pelno mokesčio tarifus, keisti verslo liudijimų reguliavimą, pratęsti bankų solidarumo mokestį. Visi pokyčiai kitąmet valstybės biudžetą galėtų papildyti maždaug 300 milijonų eurų. Ekonomistai skirtingai vertina tokius valdžios bandymus surasti pinigų gynybai.
„Gynybos finansavimas yra bendras mūsų visų reikalas ir tokiu atveju galbūt vertėtų labiau kalbėti ne apie atskirų sektorių išskyrimą, o apie tai, kaip solidariai mes visi galėtumėm prisidėti. Jeigu kažkas klaustų manęs, tai aš asmeniškai būčiau tik už PVM didinimą ir neliesti kitų mokesčių. PVM didinimas būtų logiškas ir jis labai stipriai vartojimui nepakenktų“, – sako A. Izgorodinas.
Valdžia esą galėjo pasirinkti ir sudėtingesnius kelius, kaip surasti pinigų.
„Geriausia visuomet ieškoti sunkių kelių kaip šešėlinės ekonomikos mažinimas, mažinant lengvatas, mažinant šešėlį, čia turbūt yra tas optimaliausias, bet jis sunkiausias kelias“, – teigia T. Povilauskas.
Ekonomistai taip pat svarsto, kad partijoms nesusitarus Seime, pinigus gynybai Lietuvai gali tekti skolintis. Dauguma finansų ministerijos siūlymų Seimo darbotvarkėje turi atsirasti po kelių savaičių, laiko jiems priimti nedaug – iki liepos mėnesio.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
