Valstybė gerokai pavėlavo pagaliau sudariusi tinkamo parduoti nekilnojamojo turto sąrašą, "Verslo žiniose" rašo Teresė Staniulytė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinką ištikusį sąstingį ar „kainų korekciją“, to turto įvertinimas gali būti gerokai perdėtas, vargu ar per kelerius artimiausius metus jis brangs. Tad gali atsitikti taip, kad brangiai investavusiai į savo poreikių atnaujinimą valstybei teks gana pigiai atsikratyti tų poreikių neatitinkančio turto.

Turto bankas jau pradeda kurti planus, kaip ir kokiomis sąlygomis rasti 0,5 mlrd. Lt valstybės turto atnaujinimo procesui pradėti. Verslininkams verta suklusti ne tik dėl to, kad teks daug statyti, bet ir todėl, kad valstybė į rinką „išmes“ nekilnojamojo turto.

 Vyriausybė, gerokai vėluodama, priėmė visus reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, iš jų sunkiausiai buvo kuriamas esminis – atnaujintino valstybės turo sąrašas. Galiausiai jame paliktas 18 valstybės turto valdytojų nekilnojamasis turtas, kuris „neatitinka valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas“, vadinasi, tinkamas parduoti.

Startą apmoka paskolos

Evaldas Belickas, Turto banko Turto atnaujinimo skyriaus viršininkas, VŽ aiškino, kad, priėmus visus reikalingus teisės aktus, turto atnaujinimo organizatorius ir koordinatorius Turto bankas (TB) pasirašys sutartis su valdytojais ir skelbs pardavimo aukcionus.

REKLAMA

 „Jeigu valdytojo nekilnojamasis turtas yra naudojamas, mes jį galime parduoti tik įsigiję arba pastatę naują nekilnojamąjį turtą. Imame bankuose paskolą patys arba kreipiamės į Vyriausybę ir skolinamės iš valstybės vardu gautų paskolų, pastatome naujas patalpas arba ja perkame ir tik tada pradedame pardavinėti senas patalpas“, – dėsto tvarką E. Belickas.

Tiesa, nenaudojami pastatai gali būti parduodami nelaukiant naujų patalpų. Iš patvirtino sąrašo bene anksčiausiai į naujus rūmus išsikraustys Generalinė prokuratūra. Pastatą statanti bendrovė „Vėtrūna“ žada, kad jau kitų metų pabaigoje prokurorai švęs įkurtuves.

 Valstybės institucijos apskaičiavo, kad prokurorų darbo sąlygoms sukurti reikia 92,5 mln. Lt, tačiau pardavus 6 senuosius statinius sostinės centre ir 3 ha žemės sklypą po jais tikimasi gauti 24,4 mln. Lt. Trūkstamus 68 mln. Lt duos valstybė.

Kai ką skuba iškraustyti

Tai ne pati didžiausia injekcija, kurią valstybė ketina įšvirkšti į valstybės turtą pagal patvirtintą atnaujintinų pastatų sąrašą. 12 statinių ir 29 ha žemės sklypas Vilniaus priemiestyje Rukainiuose, 11 statinių ir 3 bendro 0,649 ha ploto žemės sklypukai Vilniaus centre – tai Valstybės saugumo departamento turtas, už kurį planuojama gauti tik 40 mln. Lt.

Kadangi saugumo institucijos iškėlimo projektas kainuoja 170 mln. Lt – valstybė pridės trūkstamus 130 mln. Lt, kad departamentas galėtų įsikraustyti į naujas patalpas ne vėliau kaip 2010 m. Terminas gali sutrumpėti, nes Vyriausybė priėmė specialų nutarimą, kuriame padačiui surašyta, kokia komplekso dalis ir kada turi būti baigta.

Dar viena institucija, kuriai perkelti valstybė pridės 2,5 karto daugiau nei bus gauta pardavus turtą – Muitinės departamentas.

Muitininkai bus iškraustyti į sostinės Šeimyniškių g. statomą maždaug 75 mln. Lt vertės pastatą. Čia taip pat skubama nelaukiant, kol atnaujinimo fonde susikaups lėšų, todėl 56 mln. Lt bus paimta iš valstybės kišenės.

Prieš skelbiant aukcionus, parduodamas turtas dar kartą bus įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, todėl dabartinė kaina gali kisti. „Pardavimo kaina nebus žemesnė nei nustatys vertintojai, bet mes galime skelbti didesnę. O jeigu pirkėjai neįpirks, tuomet kainą mažinsime“, – sako E. Belickas.

REKLAMA

Nori per brangiai

Tačiau valstybė greičiausiai neuždirbs dabar numatytų milijonų. Verslininkai, prekiaujantys nekilnojamuoju turtu, tikina, kad net ir išankstinės kainos už parduodamus objektus – nelogiškos. „Statomus butus siūlomame plote sostinės Vytauto gatvėje reikia parduoti po 20–25 tūkst. Lt už kvadratinį metrą. Tokiems objektams nėra rinkos“, – „Verslo žinioms“ sakė Gediminas Žiemelis, bendrovės „ŽIA valda“ plėtros direktorius.

Anot jo, bendrovė svarsto „visus įdomius variantus“, jeigu mato, kad gali pritaikyti plėtros strategiją, kuri bus aktuali rinkai.

 „Bet pastaruoju metu visas valstybės privatizuojamas turtas yra smarkiai pervertintas dėl to, kad valstybė turi didesnes galimybes tuos objektus reklamuoti. Privačiame sektoriuje galima rasti įdomesnių objektų už patrauklesnę kainą“, – tikina G. Žiemelis.

Tomas Bučas, „Invalda“ valdomos nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „inRED“ direktorius, taip pat skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, vadinamosios Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vilniaus centre 2 ha plotas yra įvertintas pernelyg brangiai. „Kadangi šių pastatų dalis dar yra ir paveldo objektas, ką nors vertinti konkrečiau – labai sunku“, – sako T. Bučas.

Regionai palauks

Tačiau į sąrašą neįtraukti objektai, kuriuos perkeliant į naujas patalpas valstybei tektų primokėti kur kas mažiau. Todėl Šiaulių apskrities ligoninė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos įstaigos turės palaukti geresnių laikų.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir nuteistųjų ligoninė taip pat kol kas liks ministerijų ir teismų apsuptyje. Numatoma naujų patalpų statyba kainuotų 350 mln. Lt, o parduoti senąjį turtą tikimasi už   daugiau nei 103 mln. Lt.

„Atsižvelgiant į įvairių vietovių Vilniuje ir Vilniaus rajone gyventojų protestus, iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo skyrimo izoliatoriaus statybai. Pats komplekso pardavimas galės būti organizuojamas ne anksčiau kaip 2010 m. pabaigoje“, – aiškinamos priežastys, kodėl viskas kol kas liks taip, kaip yra.

REKLAMA

Į sąrašą neįtrauktas nė vienas objektas, kuris būtų rekonstruojamas, kadangi toks atnaujinimo būdas – vien išlaidos. Todėl nė viena gaisrinė atnaujinta nebus, nors prašyta rekonstruoti bemaž visas Lietuvoje veikiančias. Sąrašas bus kasmet papildomas.

Prieš imantis atnaujinimo ir pradedant statant naują nekilnojamojo turto objektą, skelbiamas konkursas parinkti rangovą, kuris, anot E. Belicko, neturės jokių privilegijų dalyvaujant senojo turto pardavimo aukcionuose.

Centras virs griuvėsiais

Tačiau kad ir kokia būtų kaina, iškart ar po kelių aukcionų ji vis dėlto sumokama. G. Žiemelis sako nematantis valstybei naudos, jeigu pastatai nuperkami spekuliaciniais tikslais ir kelerius metus dūla neprižiūrimi, o naujieji savininkai tiesiog laukia geresnių kainų rinkoje, kad perpardavę gautų naudos nieko neinvestavę.

„Spekuliaciniais tikslais pirkti kažin ar verta, nes laikai, kai nusipirkęs turtą – palaikai ir jis pabrangsta 30%, jau praėjo“, – nesutinka T. Bučas.

Vis dėlto G. Žiemelis mano, kad „valstybė turi galvoti ne tik apie tai, kaip parduoti objektus brangiai, bet ji turi nustatyti laikotarpį, per kurį tas objektas turi būti pastatytas“. „Jeigu būtų prievolė pastatyti objektą dabar, visai kitokios kainos būtų. Konkurso sąlygose turi būti nurodyta, per kiek laiko ir kas turi būti pastatyta“, – laikosi nuomonės G. Žiemelis. Tačiau T. Belickas tikina, kad teisės aktai nenumato papildomų sąlygų dėl turto naudojimo.

„Banko valdyba gali atskiru atveju įrašyti ir tokią sąlygą, jeigu to nedraudžia teisės aktai“, – sako TB atstovas. Jo nuomone, tokios sąlygos suvaržytų konkurenciją.

Žodžiais nori, darbais – ne

Edvardas Žilikas, „InReal“ Turto vertinimo skyriaus vadovas, VZ.LT tvirtino, kad didelę išliekamąją vertę turintys ministerijų pastatai būtų likvidūs, tačiau norint naudingai juos parduoti reikėtų tikslios ir ūkiškos strategijos bei tinkamai parinktų konsultantų.

Jo duomenimis, Finansų ministerijos pastato kvadratinis metras dabar kainuotų apie 8 tūkst. Lt, Susisiekimo ministerijos – apie 10 tūkst. Lt, Vidaus reikalų ministerijos – apie 12 tūkst. Lt.

REKLAMA

Valdininkų rezervatas

Nereikia nė abejoti, kad Lietuva dairosi Malaizijos varianto. Tai unikalus, specialiai sukurtas administracinis centras, kuriame dar neįkurdintas tik parlamentas. Tačiau premjero rezidencija ir visos ministerijos jau ten, pastatyti ir valdininkų gyvenamieji namai. Tai – savotiškas, prabangus, išpuoselėtas Malaizijos valstybės tarnautojų rezervatas, pradėtas kurti 1995 m., užimantis 46 km2 teritoriją.

Premjerui Gediminui Kirkilui tokia mintis taip pat nesvetima. Jis sutinka, kad iškėlus ministerijas į sostinės pakraštį sumažėtų transporto spūstys. Verslininkai jau seniai pradėjo spaudimą, kad ministerijos būtų iškeltos, jų vietoje kiltų viešbučiai ir restoranai.

„Darbuotojams ir mūsų klientams nebūtų patogu, jei išsikraustytume iš centro, – prieštarauja Algirdas Šemeta, sostinės Gedimino prospekte esančio Statistikos departamento direktorius. – Be to, mūsų pastate daug specialios mūsų darbui reikalingos infrastruktūros, kurią atkurti kitoje vietoje pareikalautų nemenkų papildomų išlaidų.

Tačiau Vilnius yra didelis miestas ir aš iš esmės nematau problemos, jei valstybės institucijos būtų sutelktos vienoje vietoje. Tiesiog tai turėtų būti gerai pamatuotas, suplanuotas, aiškiai įvardintas ir skaidrus sprendimas, dėl kurio nekiltų jokių spekuliacijų.“

Tačiau konkrečių veiksmų ta linkme nėra ir vargu ar bus. Šiuo metu vien Vyriausybės bei ministerijų valdomi pastatai sostinės centre galėtų būti verti daugiau nei 1 mlrd. Lt.
 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų