Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytojas Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris papasakojo apie nemalonią patirtį Šventojoje esančioje kavinėje „Paršelio rojus“.
Vyro teigimu, problemos prasidėjo vos atvykus – meniu teko laukti apie 15 minučių, o vėliau panašiai tiek pat užtruko ir užsakytų gėrimų laukimas.
„Padavėjas-barmenas visai neskubėjo ir, atrodė, jam nerūpėjo, kad žmonės sėdi prie staliuko ir laukia. Po to atėjo, priėmė užsakymą“, – pasakojo Jonas.
Tačiau labiausiai skaitytoją nustebino tai, kaip, jo teigimu, buvo pasielgta su atnešta nešvaria alaus stikline. Vyras tikino pats nuėjęs į barą ir paprašęs ją pakeisti.
„Prie mano akių buvo įpilta vandens, stiklinė nušluostyta“, – teigė jis.
Nusivylė Jonas ir maistu, kurio, pasak jo, teko laukti dar apie pusvalandį.
„Atnešė maistą – mėsos rinkinį dviem. Ryžiai šalti, bulvytės šaltos, šašlykai buvo tiesiog pašildyti – vienas šiltesnis, kitas šaltesnis“, – pasakojo skaitytojas.
Galiausiai, paprašęs sąskaitos, vyras teigė negavęs įprasto kasos čekio – jam esą buvo pateiktas tik ranka surašytas lapelis su mokėtina suma.
„Jokių čekių, tik ranka išrašytas popierinis variantas“, – savo patirtį apibendrino Jonas.
Paaiškino, kodėl čekius rašė ranka
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su kavinės „Paršelio rojus“ atstove, šis paaiškino, kad tą vakarą kilo techninių nesklandumų – neveikė kasos ir interneto ryšys.
„Dėl to mums teko imtis senojo būdo ir čekius rašyti ranka. Tą vakarą, kol mūsų technikai ir kompiuteristai tvarkė kasas, viską rašėme ranka, nes vis tiek reikėjo priimti klientus ir kažkaip su jais atsiskaityti“, – teigė kavinės atstovė.
Jos teigimu, toks atsiskaitymo būdas pasirinktas ne sąmoningai, o dėl susiklosčiusios situacijos.
„Tai tikrai nebuvo daroma tyčia“, – pabrėžė ji.
Kavinės atstovė patikino, kad šiuo metu techniniai nesklandumai jau pašalinti, o kasos veikia įprastai.
Paklausta ir apie skaitytojo išsakytus priekaištus dėl ilgo laukimo bei aptarnavimo, pašnekovė tai taip pat siejo su tą vakarą kilusiais techniniais sutrikimais.
„Kai viską pradėjome rašyti ranka, natūralu, kad tai užtruko ilgiau. Be abejo, darbuotojus paveikė ir stresas. Toks atvejis mums buvo pirmas, todėl galbūt dėl to viską sutvarkyti užtruko ilgiau. Tikriausiai dėl šios priežasties užsitęsė ir aptarnavimas“, – komentavo kavinės „Paršelio rojus“ atstovė.
VMI paaiškino, kada privaloma išduoti čekį
VMI Operatyvios kontrolės departamento direktorius Rolandas Puncevičius paaiškino, kad įstatymai neįpareigoja viešojo maitinimo įstaigų suteikti klientams galimybės atsiskaityti banko kortele ar kitais elektroniniais būdais. Vadinasi, kavinė ar restoranas gali priimti ir tik grynuosius pinigus.
„Svarbu, kad informacija apie priimamus atsiskaitymo būdus būtų aiškiai ir matomoje vietoje pateikta vartotojui prieš jam užsisakant prekes ar paslaugas“, – pabrėžė R. Puncevičius.
Vis dėlto atsiskaitymas tik grynaisiais neatleidžia verslo nuo pareigos tinkamai apskaityti ir deklaruoti visas gautas pajamas.
Pasak R. Puncevičiaus, įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, kai už prekes ar paslaugas atsiskaitoma klientui ir pardavėjui fiziškai esant vienoje vietoje, privalo naudoti kasos aparatus ir perduoti kvitų duomenis į išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA.
Jeigu pinigai apskaitomi kasos aparatu, klientui turi būti išduotas kasos aparato čekis. Kavinėse ir restoranuose dar prieš atsiskaitant gali būti pateikta išankstinė sąskaita, kurioje nurodoma bendra mokėtina suma, tačiau vien jos nepakanka.
„Tokios išankstinės sąskaitos informacija turi patekti į kasos aparato kontrolinę juostą. Taip pat po išankstinės sąskaitos apmokėjimo grynais ar negrynais pinigais turi būti išduodamas kasos aparato fiskalinis kvitas“, – nurodė R. Puncevičius.
Paaiškino, kaip turi atrodyti tikras kvitas
VMI atstovas atkreipė dėmesį, kad būtent fiskalinis kasos aparato kvitas užtikrina, jog gyventojo sumokėti pinigai yra tinkamai įtraukiami į apskaitą. Lietuvoje jis turi būti išspausdintas lietuvių kalba, ryškus ir lengvai įskaitomas.
Jame turi būti nurodyta:
- kvito antraštė (įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas arba įmonės kodas; fizinio asmens vardas, pavardė ir individualios veiklos pažymos (išskyrus verslo liudijimą) numeris ir PVM mokėtojo kodas, jeigu fizinis asmuo yra šio mokesčio mokėtojas);
- kvito eilės numeris;
- kvito išdavimo data ir laikas;
- prekės ar paslaugos arba jų grupės pavadinimas;
- prekės ar paslaugos kaina ir kiekis;
- visa mokėtina suma ir PVM suma (jeigu verslo atstovas yra šio mokesčio mokėtojas);
- iš asmens gauta suma ir grąža;
- unikalus kasos aparato numeris;
- Informacija kvitui patikrinti (bendras dokumento eilės numeris, saugos modulio identifikacinis numeris arba kasos aparato unikalus numeris prasidedantis raidėmis „CR“, kvito parašas ir kodas bei QR kodas.
R. Puncevičius, kad pasitaiko atvejų, kai klientams po atsiskaitymo vietoje fiskalinio kasos aparato kvito pateikiama į jį panaši išankstinė sąskaita.
Nuo 2019 m. gegužės kasos aparato kvitas gali būti pateikiamas ne tik popieriniu, bet ir elektroniniu būdu, jei tam yra techninės galimybės ir pirkėjas sutinka jį gauti tokiu formatu.
„Jei dėl techninių aplinkybių kvito elektroniniu būdu pateikti nėra galimybės arba pirkėjas nesutinka jo tokio gauti, kasos aparato kvitas turi būti išspausdinamas ir pateikiamas pirkėjui popieriniu būdu“, – aiškino R. Puncevičius
Už kvito neišdavimą gresia baudos
R. Puncevičius priminė, kad tais atvejais, kai naudojamas kasos aparatas, už prekę ar paslaugą sumokėjęs gyventojas visuomet turi gauti apskaitos dokumentą – fiskalinį kasos aparato kvitą. Ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar žmogus atsiskaito grynaisiais, ar banko kortele.
Tiesa, vien tai, kad klientas negavo kvito, dar savaime neįrodo, jog verslas neapskaitė gautų pajamų. VMI praktikoje pasitaiko atvejų, kai kvitas klientui nepateikiamas todėl, kad šis pats neišreiškia noro jo gauti.
Tačiau už kvito neišdavimą arba netinkamo kvito išdavimą verslui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Bauda siekia nuo 90 iki 200 eurų, o pakartotinai padarius tokį nusižengimą – iki 900 eurų. Jei pažeidimas padaromas vadovo nurodymu arba vadovas nesiima priemonių tinkamai tvarkai užtikrinti, atsakomybė gali būti taikoma ir įmonės vadovui.
Gyventojai, negavę pirkimą patvirtinančio dokumento, gavę, jų manymu, netikrą kvitą ar įtarę, kad verslas gali slėpti pajamas arba vengti mokesčių, apie tai gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060 arba VMI interneto svetainės skiltyje „STOP šešėliui“ užpildyti specialią pranešimo formą.
Gauto kvito tikrumą galima patikrinti ir savarankiškai – nuskenavus jame esantį QR kodą arba VMI kvitų tikrinimo sistemoje suvedus kvite pateiktą informaciją. Toje pačioje sistemoje, pastebėjus neatitikimų, galima apie juos pranešti VMI.
