Kol kai kurie gyventojai piktinasi, kad Lietuvoje siunčiamose žinutėse nėra lietuviškų raidžių, bendrovės paaiškina, kad tokia praktika taikoma norint sutaupyti nemažai pinigų.
Užsieniečiai privalo aptarnauti lietuviškai, o lietuviai – ne?
Į naujienų portalą kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Marius (vardas pakeistas), kuris pastebėjo, kad iš užsieniečių, dirbančių aptarnavimo srityje Lietuvoje, yra reikalaujama su klientais bendrauti lietuvių kalba, tuo metu Lietuvoje veikiančios bendrovės to gali nedaryti.
Pavyzdžiui, vyras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos paštas, informuodamas apie atkeliavusią siuntą klientams siunčia žinutes, kuriose nėra lietuviškų raidžių.
Visgi tokią praktiką naudoja ir kitos bendrovės. Pavyzdžiui, daugelis parduotuvių.
Vyriškis pateikė pavyzdį, kaip „Eurokos“ informuoja savo klientus apie nuolaidas. Šiose žinutėse taip pat nenaudojamos lietuviškos raidės.
Taigi kodėl taip yra ir ar nėra pažeidžiami įstatymai?
Žinutė su lietuviškomis raidėmis bent dvigubai brangesnė?
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos paštu bei „Eurokos“ ir pasiteiravo, kodėl jų klientams siunčiamose informacinėse žinutėse nėra naudojamos lietuviškos raidės.
Lietuvos paštas paaiškino, kad žinutes klientams be lietuviškų raidžių siunčia dėl to, kad jos papildomai kainuoja. Kitaip tariant, tokiu būdų galima sutaupyti.
„SMS žinutes klientams siunčiame be lietuviškų diakritinių raidžių dėl kaštų.
Nors vizualiai lietuviška raidė (pvz., ą, č, ė, š ir pan.) atrodo kaip vienas simbolis, SMS technologijoje ji užkoduojama kitaip nei standartinės lotyniškos raidės. Įprastos SMS žinutės naudoja vadinamąją GSM koduotę, kurioje vienas simbolis atitinka vieną ženklą ir leidžia išsiųsti iki 160 simbolių vienoje žinutėje.
Tačiau panaudojus lietuviškas diakritines raides, žinutė automatiškai pereina į kitą, „Unicode“, koduotę. Tokiu atveju vienoje SMS telpa tik 70 simbolių“, – paaiškino Lietuvos paštas.
Tai reiškia, kad vartotojui tekstas gali atrodyti trumpas ir kaip viena žinutė, tačiau paslaugų tiekėjai skaičiuoja techninių simbolių kiekį pagal koduotę, todėl tokia žinutė gali būti apmokestinta kaip dvi ar net trys SMS žinutės.
Tuo metu „Eurokos“ į užklausą nieko neatsakė ir situacijos nepakomentavo.
Įprastai taikomi reikalavimai žinutėms negalioja
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos nuomone, taip informacinės žinutės neturėtų būti rašomos.
„Neraštingumas visada yra blogis, o tekstas be diakritikų yra kaip virtos bulvės be krapų ar kelnės be vienos sagos strateginėje vietoje“, – sakė A. Valotka.
Visgi, anot jo, teisės aktuose numatyti reikalavimai yra taikomi viešajai informacijai, kuri turi būti rengiama ir platinama valstybine kalba.
Tuo metu tokiu žinučių informacija nėra priskiriama viešajai informacijai, todėl joms Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo teisiniai reikalavimai dėl kalbos taisyklingumo netaikomi.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atsakyme nurodyta, kad asmeninis susirašinėjimas trumposiomis telefono žinutėmis ar kitokia privati korespondencija bei jos turinys nėra skirtas viešai skleisti visuomenės informavimo priemonėse, yra prieinamas tik konkrečiam adresatui, o ne neribotam jų ratui.
Tokių trumpųjų žinučių turinys pagal savo esmę ir pobūdį negali būti laikomas viešąja informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir telefono žinučių turiniui Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai netaikytini“, – paaiškino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.
Bolt užsieniečiai, dalyvavo kaip organizuota grupė žmonių, schemoje dalyvavo ir bolt vairuotijas užsienietis, bandė pagrobti merginą.
Daugybę gauta nusiskundimų dėl jų padarytų eismo įvykių ir pasišalinimo iš įvykio vietos.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei.
