Ar šis reikalavimas veikia praktiškai? Gyventojų nuomonės išsiskiria – vieni sako problemų nepatiriantys, kiti pripažįsta, kad susikalbėti kartais būna sudėtinga.
„Moku anglų kalbą, tai nėra taip, kad būtų labai blogai, kad nesusikalbame, bet tikrai kai kurie nekalba lietuviškai“, – sakė kalbinta mergina.
„Gera patirtis, viskas gerai. Pati buvau emigrantė kažkada, tai žinau, kaip sunku pritapti kitoje šalyje. Manau, kad ir mūsų atsakomybė yra tuos žmones kažkiek įtraukti į Lietuvos bendruomenę ir padėti jiems integruotis“, – kalbėjo kita moteris.
Turėjo ir neigiamų patirčių
Vis dėlto kai kurie gyventojai pripažįsta turėję ir ne tokių gerų patirčių.
„Nenoriu sakyti už visus, bet kartais pasitaiko, kad nelabai tvarkingi. Asmeniškai net nebeužsisakinėju nei „Wolt“, nei „Bolt“. Truputėlį pasikeitė įvaizdis“, – sakė vaikinas.
Jis pridūrė, kad kalba jai nėra didžiausia problema:
„Kalba gal ir nėra problema, nes vis tiek kažkaip susigaudai. Bet yra buvę, kad nesusišneki. Kartais net angliškai nesusišneki – tiesiog mojuojiesi.“
Pasak kito kalbinto vyro, kartais kyla klausimų ir dėl pačių įmonių standartų.
„Keista, kad nėra kažkokio standarto – nei dėl tvarkingumo, nei dėl kalbos. Kartais pamatai gatvėje ir galvoji, kaip pačiai įmonei negėda. Jei tai būtų pavieniai atvejai – suprasčiau, bet kai jų daug, atrodo keista“, – sakė pašnekovas.
Situaciją reikia vertinti individualiai
Kita kalbinta moteris mano, kad situaciją reikėtų vertinti individualiai.
„Jeigu žmogus atvažiuoja tik keliems mėnesiams ir žino, kad keliaus į kitą šalį, gal nereikėtų jo versti mokytis kalbos. Bet jeigu planuoja čia gyventi, matyt, pačiam žmogui būtų patogiau bent minimaliai išmokti lietuviškai“, – svarstė ji.
Anot merginos, kartais problemos siejamos ne su kalba.
„Tenka girdėti, kad merginos kartais dalijasi patirtimis apie priekabiavimą, bet, manau, kad čia ne kalbos ar tautybės klausimas – tokių atvejų būna ir tarp lietuvių pavežėjų“, – sakė ji.
Kiti gyventojai sako, kad tokiomis paslaugomis apskritai nesinaudoja.
„Ačiū Dievui, neteko. Jie man atrodo nešvarūs. Baisu būtų paimti. Nežinau, ne mano skonio“, – sakė senjoras, kalbėdamas apie maisto kurjerius.
Užsakymų tenka laukti ilgai
Dar viena pašnekovė pasakojo, kad jos patirtys – įvairios.
„Kartais tikrai puikiai dirba, bet būna, kad kurjeriai pasiklysta. „Wolt“ darbuotojai kartais nežino, kur ateiti. O kai dar nekalba angliškai, labai sunku susišnekėti“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, tokiose situacijose kyla daugiausia problemų.
„Praėjusią savaitę buvo atvejis, kai kurjeris nerado namo ir nebuvo kaip paaiškinti. Tada užsakymo tenka laukti ilgai“, – sakė moteris.
Ji pridūrė, kad lietuvių kalbos išmokti nėra paprasta.
„Kažkiek kalbos turbūt turėtų žinoti, bet nelabai tikiu, kad lietuvių kalbą taip lengva išmokti. Net nežinau, kaip geriausia būtų išspręsti šitą situaciją“, – svarstė pašnekovė.
Visą gyventojų apklausą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei.
Vien bolt wolt alkaida užsieniečiai maisto išvežiotojai paralyžiavo Sostinės eismą.
Vairuotojai užsieniečiai daužo kas antra autobusą, o kai atleidžia iš darbo šaudo i autobuso langus.
Užsienietis bolt Vilniuje partrenke vaika ir pasišalino.
Karo atveju migrantai užiminės strateginius objektus, vykdys diversines užduotys, pranešinės mūsų karių koordinates.
